Vakar, 2007 11 29,  Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius patvirtino naujus savivaldybės įmonės UAB “Šiaurės miestelis“ įstatus. Dėl ko reikėjo keisti, berods, visai neseniai 2007 01 22 patvirtintus šios bendrovės įstatus?

Pagrindinė idėja –atrišti savivaldybės administracijai rankas lengvai keisti bendrovės vadovą bei per politikus- stebėtojų tarybos narius daryti tiesioginę politinę įtaką bendrovei.
Pagal naujus įstatus įvesta stebėtojų taryba, kurią rinks akcininkų susirinkimas ir kurios nariai galės dalyvauti ir pasisakyti kiekviename akcininkų susirinkime. O jau stebėtojų taryba rinks valdybą. Jei ankstesni įstatai numatė, jog bendrovės vadovas turi būti kviečiamas į valdybos susirinkimus, nepaisant to, jis yra valdybos nariu ar ne, tai dabar ši nuostata jau dingusi. Jei anksčiau tik vadovo parašu turėjo būti tvirtinami nekilnojamųjų daiktų disponavimo, jungtinės veiklos sudarymo ar viešųjų pirkimo sandoriai, tai dabar ši nuostata išnyko. Naujuosiuose įstatuose numatyta, jog bendrovė gali steigti savo filialus ir atstovybes, ko anksčiau daryti nebuvo numatyta kaip ir nebuvo numatytos galimybės bendrovės akcijų sertifikatus keisti į akcijas.

Galima tik prognozuoti, jog šiandieninio bendrovės „Šiaurės miestelis“ direktoriaus Simo Ramučio Petrikio dienos jau suskaičiuotos. Šai bendrovei profesorius, buvęs Seimo bei Vilniaus miesto tarybos narys, konservatorius S.R.Petrikis vadovauja nuo 2001 metų.

Prieš trejus metus Vytenis Andriukaitis  žurnalistams papasakojo, kad Viktoras Uspaskich jam yra užsiminęs, jog „Stumbro“ privatizavime dalyvavusi įmonė „Latvijas Balzams“ už paramą pasiruošusi socialdemokratams sumokėti 6 milijonus litų.  Tiesa tai ar ne, bet V.Andriukaitis paviešino šią informaciją ir be kitų saugumo departamente suskaičiuotų “Latvijas Balzams” nuodėmių, prisidėjo dar ir ši. Ir nesvarbu, kad “Latvijas Balzams” pasiūlė didžiausią sumą už „Stumbro“ akcijų paketą, ji buvo pašalinta iš konkurso kaip nepatikima ir naujaisiais „Stumbro“ savininkais tapo „MG Baltic“. Tuo metu prezidentui R.Paksui patarinėjusi V.Vinickienė savo interviu 2007 03 08 yra sakiusi, jog saugumiečio A.Sereikos istorija apie „Alitos“ privatizavimą buvo specialiai parengta, norint nukreipti dėmesį nuo „Stumbro“ privatizacijos ir šiuos neviešus su verslininku D.Mockumi siejamos bendrovės „MG Baltic“ interesus ėmęsi ginti V.Andriukaitis ir J.Olekas.

Algirdas Paleckis neslepia savo susitikimų su „MG Baltic“ vadovybe nuo to laiko, kai 2006 12 15 apie tai parašė „Lietuvos rytas“. Po to pasirodė daugybė straipsnių mininčių A.Paleckio ir „MG Baltic“ ryšius, vienas iš jų www.lrytas.lt (2007 05 07) vadinosi: “Sakau A.Paleckis”, įsivaizduoju “MG Baltic”.

Ar „MG Baltic“ suvienijo ir sutaikė priešais tapusius V.Andriukaitį ir A.Paleckį? V.Andriukaitis šį pavasarį buvo vienas iš iniciatorių nušalinti A.Paleckį nuo sostinės socialdemokratų skyriaus valdymo ar net pašalinti iš partijos.

Algirdas Paleckis paragino stabdyti naujos atominės elektrinės „Trigalvio slibino“ projektą dėl verslo struktūrų susipriešinimo. Vytenis Andriukaitis taip pat piktinosi, kodėl kitos verslo grupės nėra įtrauktos į naujos elektrinės projektą :“ neteisingai pasielgta, kad jie išeliminuoti, nes elektros gamintojas priklausomas nuo vartotojų, o mūsų pramonė yra didžiausias vartotojas”. (Delfi, 2007 11 16). V.Andriukaitis siūlo, jog pirmajame naujos elektrinės statybų etape dalyvautų tik valstybės valdomos „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomieji tinklai, o antrame – ne tik „NDX energija“, bet ir kiti verslininkai. „Kodėl neatsakoma į LSDP atkūrėjo, LSDP pirmininko pavaduotojo, Kovo 11-osios Akto signataro Vytenio Andriukaičio, kitų bičiulių išsakytus nuogąstavimus,“ – užmiršęs visas nuoskaudas ditirambus V.Andriukaičiui prieš kelias dienas žėrė A.Paleckis. „Mus su Algiu daug kas siejo, jis buvo mano globotinis partijoje, dešinioji ranka,“ – BNS pasakojo Vytenis Andriukaitis.

2007 lapkričio 26-ąją LSDP prezidiumo posėdyje bus patrata socialdemokratų pozicija dėl vadinamojo „trigalvio slibino“ projekto.

Čia kaip su vamzdžiais – kuo daugiau vandens leisi, tuo vamzdžiai bus pilnesni. Tas pats ir su gatvėmis: jei visi vienu metu važiuoja, darosi spūstys.
Lietuvos rytas, 2007 09 21

Plačiau »

Savo perdėtu „uolumu“ pagarsėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys bei mero patarėjas Darius Bernardas Liutkevičius taip pat panoro pakeliauti ir pasižvalgyti po Duisburgą, su kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė susigiminiavusi nuo 1985-ųjų.

Lapkričio 29-ąją jie 3 dienoms kartu su užsienio ryšių skyriaus vyriausiąja specialiste Egle Skeiveryte jie vyksta į Vokietiją. Ši specialistė su l. e. kultūros ir ugdymo departamento Kultūros ir meno skyriaus Menų vadybos poskyrio vedėju Zigmantu Mikšiu Duisburge lankėsi jau lapkričio 9-12 dienomis.

Gal Vilnius turi kokių bendrų planų su Duisburgu, kad taip dažnai tenka savivaldybės darbuotojams po tris dienas kažką tartis. Nei Vilniaus, nei Duisburgo internetinėse svetainėse duomenų apie tai rasti nepavyko.

Iš rastos informacijos galima nuspėti, kokiais klausimais vyksta pasitarimai Duisburge:

- Duisburgas garsėja kaip itin ambicingų architektūrinių planų turintis miestas. Senojo uosto rekonstrukcijos projektą parengė viena garsiausių pasaulio architektų firmų „Foster + Partners“. Vilnius su Ermitažo- Guggenhaimo projektu taip pat turi ambicijų stebinti pasaulį naująja architektūra.

- Pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais Duisburgas labai rėmė Vilnių teikdamas materialinę pagalbą medicinos, sveikatos priežiūros, susisiekimo paslaugų srityse. Todėl ir Duisburgo gėjai Vilniaus, kaip susigiminiavusio miesto gėjams padovanojo 4000 ypač tvirtų, specialių prezervatyvų taip tikėdamiesi juos apsaugoti nuo AIDS. Kadangi vilniečių kelionė į Diusburgą sutampa su pasauline kovos prieš AIDS diena, tikėtina, jog šis vizitas būtent šiai progai ir skirtas. Vilniaus valdžia garsėja savo netolerantiškumu homoseksualams, todėl itin toliaregiška būtų pasisemti patirties iš Duisburgo savivaldybės, kuri remia ne tik Duisburgo, bet ir Vilniaus gėjus bei padeda kas mėnesį organizuoti švietėjiškas akcijas, aiškinančias apie AIDS pavojų bei padėjo homoseksualistams įkurti jų kultūros centrą.

Šią savaitę “Apranga“ atidarė didžiausią drabužių parduotuvę Lietuvoje. 3000 kvadratinių metrų parduotuvė įsikūrė kadaise buvusiame „Vilniaus“ viešbutyje.
„Lietuvos rytas“ 1994 lapkričio 3 dienos numeryje rašė apie Georgijaus Dekanidzės pastangas padidinti jo vadovaujamo „Vilniaus viešbučio“ akcinį kapitalą. Tuo metu 6,2 proc. akcijų turėjo „Invalda“, 4 proc. R.Lukaševičius, 26 proc. D.Grumadienė, 16,8 proc. „Investicijų fondas“, kuriam vadovavo šiandieninis „MG Baltic“ koncerno prezidentas darius Mockus ir tik 1,5 proc. G.Dekanidzė. Vėliau pastatas ne kartą keitė savo šeimininkus.

Visai šalia, buvusiame „Vaikų pasaulio“ pastate veikia „Aprangos“ drabužių parduotuvė „Zara“.  Dėl šios parduotuvės nuosavybės taip pat virė nuožmi kova. Kaip 1996 birželio 12 dieną rašė „Respublika“ : „ dabar Status“ kartu su „Mineralinių vandenų“ bendrove kontroliuoja 34 proc. parduotuvės akcijų“. „Status“ bendrovės juristas 1996 birželio 13 dieną „Lietuvos rytui“ sakė: „Gal politikai ir nesusitaria, bet verslininkai – visada. Pirkdami akcijas su „Mineralinias vandenimis“ buvome pradėję žaisti kainų didinimo žaidimą, o paskui pasakėme, kuriam velniui, ir kainas stabilizavome“.  1995 metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai atliko kratas „Status“ būstinėse ir jos vadovų namuose. Po šių kratų bendrovės savininkas Vladas Bieliauskas, buvęs KGB karininkas, „Lietuvos rytui“(1996 06 22) sakė, „kad „Status“ yra viena iš penkių didžiausių Lietuvos korporacijų, galinčių daryti šalyje nemažą įtaką“.

Jau prieš porą metų buvo rašoma, jog parodžius necenzūruotą koncerno „MG Baltic“ vaizdą, žlugtų viltys ne tik į biržą papildomai paleisti kitų koncerno bendrovių akcijų, tačiau ir padidėtų rizika prarasti tuos kelis šimtus smulkių investuotojų, jau įsigijusių koncerno akcinių bendrovių „Apranga“ ar „Stumbras“ akcijų. Rinkos analitikai svarstė, kokią dalį bendrovių apyvartų sudaro tarpusavio įsiskolinimai bei vidiniai produkcijos ir turto perpardavimai.

UAB “Mineraliniai vandenys” jokio turto neturi, nekilnojamojo turto neturi ir UAB koncernas “MG Baltic”. Paskutiniaisiais metais dar likusį turtą buvo priverstos parduoti ir kitos koncernui priklausančios bendrovės.

“MG Valda” pardavė žemės sklypą su statiniais Kaune, Partizanų g.19, visas turėtas patalpas Kirtimų g.51, Vilniuje, patalpas Pilies 34, Vilniuje. Iš dar neseniai turėtų 39 nekilnojamojo turto objektų, teliko 7, tiesa, du jų nauji – dalis patalpų Pilies 36, Vilniuje bei žemės sklypas su statiniais Verkių gatvėje Vilniuje.

UAB “MG Baltic Investment” visą savo turtą jau pardavė, o kadais juk jiems priklausė buvusios gamyklos ir jų filialai - Jasinskio 16, Slucko g.8, Smėlio 20 Vilniuje ir dar daug įvairiausių statinių ne tik Vilniuje. Šiuo metu šiai bendrovei priklauso vos viena 422 kv. metrų patalpa Gedimino pr. 24.

UAB “Troja” iš 21 nekilnojamojo turto objekto teliko 4, du iš jų įsigyti neseniai – tai žemės sklypas su statiniais Švenčionių rajone. LNK televizija pardavė visą savo turėtą turtą Pylimo 12, Vilniuje.

AB “Stumbras” Antanavo kaime pardavė 7 statinius ir butus, Balbieriškio miestelyje pardavė namą Nemuno g.14 bei žemės sklypą ir statinius Parko g.12, Parko g. 27A, Parko g. 37 ir 37A, Parko g.43. Šilutėje bendrovė neteko statinių Šilo 4 ir Šilo 4A, Vilkaviškyje 3 statinių Stoties kaime. Iš dar neseniai turėtų 114 nekilnojamojo turto objektų, šiuo metu bendrovei liko tik 12.

AB “Sėklos” buvo parduota viskas, kas įmanoma, o tuomet jau naujas šeimininkas surastas ir pačiai bendrovei.

Bendrovėje “Apranga” vyko turto perpardavimas įmonės viduje, AB “Apranga” supirko jos antrinėms įmonėms “Šešupė Ontario” ir “Tokata” priklausiusį turtą. Ji nupirko ir patalpas Kirtimų 51 iš “MG Valda”. Smulkiesiems “Aprangos” akcininkams vertėtų pasidomėti, ar nebuvo pažeisti jų interesai atsiskaitant už šį turtą.

Ir taip galima vardinti toliau. (bus tęsinys)

Pildosi žinomiausio Rusijos astrologo Pavelo Globos pranašystės. 2005-aisiais jis pasakė, jog po metų Algirdas Brazauskas pasitrauks iš ministro pirmininko posto. Taip ir nutiko. Be to jis spėjo, jog po kurio laiko A.Brazauskas vėl grįš į politiką ir tikėtina, jog užims Seimo pirmininko postą.

Dienraštis „Vilniaus diena“ šiandien jau skelbia, kad „Algirdas Brazauskas vėl ima valdžią“. Jei jis socialdemokratus ves į Seimą, galbūt išsipildys ir kita P.Globos pranašystė.

2005 rugsėjo mėnesį laidoje „Nuo…iki“ Pavelas Globa apie tuometinį premjerą Algirdą Brazauską kalbėjo:

“Tai – ypač stipri asmenybė, sėkmės žmogus. Jo horoskopas labai geras. Manau, kad politikoje šis žmogus bus dar metus. Vėliau iš šių pareigų jis pasitrauks. Tačiau tai greičiausiai nebus kokio nors skandalo pasekmė – pasitraukti iš pareigų jis nuspręs pats.“

Kaip 2005 09 15 rašė „Ektra žinios“, laidos metu astrologas teigė, „jog gali būti, jog po kurio laiko A.Brazauskas į politiką dar maždaug metams sugrįš. Tačiau greičiausiai – ne į dabartinį postą. P.Globa neatmetė galimybės, kad dabartinis premjeras po kelerių metų gali tapti Seimo pirmininku“.

Kol 1999 birželį tapo Vilniaus meru pirmąjį kartą, Juozas Imbrasas nuo 1997 m. balandžio 10 d. ėjo pirmojo tuomečio mero R.Pakso pavaduotojo pareigas. Nuo 1999 birželio iki 2000-ųjų balandžio Juozas Imbrasas ėjo mero pareigas.

Nuo 1997 metų balandžio 10 dienos mero pavaduotojo pareigas ėjo ir Josifas (Juozas) Raistenskis. Jis šiame poste buvo ir R.Pakso ir J.Imbraso valdymo laikotarpiu.

Taip jau sutapo, kad abu buvę mero pavaduotojai planavo įsikurti šalia, savivaldybės įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pastatytuose namuose Mokyklos gatvėje. Tiesa, vieno namas įregistruotas dukters, antrojo žmonos vardu.

Dar vienas atsitiktinumas, bet savivaldybės įmonei “Vilniaus planas” 1996-2002 vadovavęs Edmundas Antanas Petkus taip pat įsigijo “Vilniaus kapitalinės statybos” statytą namą Mokyklos gatvėje.

Dar vieną gyvenamąjį namą Mokyklos gatvėje įsigijo vienas dosniausių šiandieninių Darbo partijos narių, šios partijos kandidatas į Vilniaus miesto tarybą Gintautas Vilkas. Jis vadovauja bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“. Gintautas Vilkas eina savo tėvo šiandieninio Seimo nario darbiečio Prano Vilko pėdomis. Šis politikas rekordiškam 5 dienų laikotarpiui buvo perbėgęs į socialdemokratų frakciją, tačiau „susigriebė“ ir grįžo į darbo partiją.

Iš UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ gyvenamąjį namą Mokyklos gatvėje pirko ir energetikai – Petras Povilas Škiudas – „Lietuvos energijos“ elektros tinklo direktorius bei Juozapas Romualdas Jarmokas – VĮ „Energetikos agentūra“, Energijos taupymo programos direkcijos vadovas.

Iš „Vilniaus kapitalinės statybos“ namą Mokyklos gatvėje įsigijo ir tuometinis Seimo narys Jonas Mocartas. Prieš tapdamas seimo nariu J.Mocartas vadovavo bendrovei „Alsos statyba“. Po savo kadencijos Seime 2000-ųjų pabaigoje jis vėl grįžo į „Alsą“. Ši bendrovė ne kartą linksniuota žiniasklaidos ir Valstybės kontrolierių dėl to, jog 2000-2002-aisiais laimėjo 80 proc. Seimo statybos ir remonto darbams numatytų milijoninių lėšų. 2003 vasario 12-ą dieną Seimo valdyba nusprendė paskirti laikinai pareigas einančiam Seimo kancleriui Arvydui Kregždei griežtą papeikimą dėl Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų Seimui užsakant statybos ir remonto darbus. 2003 vasario 17-ąją Jonas Mocartas nusišovė savo namuose.

Bendrovė „Alsa“ perpardavė ne vieną iš „Vilniaus kapitalinės statybos“ įsigytą namą. Vieną jų įsigijo Seimo nario Juozo Oleko žmona Aurelija, kitą – Darius Nedzinskas, tuometinis „VST“ vadovas išsikraustęs iš prestižiškiausio, uždaro Laurų gatvės kvartalo, dar vieną namą - Santariškių ligoninės centro vadovas Algirdas Venalis ir kiti.

Tai tik dalis pamokančios Mokyklos gatvės istorijos – savivaldybės įmonės pastatytus namus įsigijo „ne bet kas“. Šios pavardės nebūtų didelė bėda, jei nekiltų kitas klausimas – o už kiek?…

5 rūšių pistoletai buvo įteikti už nuopelnus nusipelniusiems asmenims. Tarp jų – viena moteris, ir ta, turinti juodąjį karate diržą.

WALTHER P99C AS modelio ginklu– pistoletu:

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas tėra apdovanojęs 2006 m. spalio 27 d. vidaus reikalų ministrą Raimondą Šukį.

SIG SAUER P 232 SL modelio ginklu – pistoletu:
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas apdovanojo 2002 m. vasario 7 d. finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, 2002 m. birželio 20 d. vidaus reikalų ministrą Juozą Bernatonį, 2005 m. kovo 30 d. valstybės saugumo departamento skyriaus viršininko pavaduotoją Liną Jurgelaitį,
l.e. Ministrės Pirmininkės pareigas Irena Degutienė laikinai einantį vidaus reikalų ministro pareigas Stasį Šedbarą apdovanojo 1999 m. birželio 2 d.
Iš visų Lietuvos Respublikos Prezidentų vienintelis Valdas Adamkus tėra apdovanojęs vienintelį žmogų 2001 m. gegužės 22 d - Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Mečį LAURINKŲ.

SIG SAUER P 230 SL modelio ginklu – pistoletu:
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius apdovanojo 1997 m. kovo 24 d. Vladą Nikitiną, 1997 m. rugsėjo 18 d. Stasį Stačioką, 1997 m. spalio 2 d. Romualdą Visokavičių ,1997 m. lapkričio 14 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos komisarą Antonį Mikulskį, 1998 m. lapkričio 13 d. Privatizavimo komisijos pirmininką Eduardą Vilką.
Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius 1996 m. lapkričio 29 d. apdovanojo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sekretorių Julių Jurginį.

“PM” modelio ginklu – pistoletu:
Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius 1996 m. lapkričio 8 d. apdovanojo Aplinko apsaugos ministerijos Kauno regiono departamento Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininką Mykolą Armanavičių.

“ČZ 75 Compact” modelio ginklu – pistoletu:
Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius 1996 m. lapkričio 18 d. apdovanojo Aplinkos apsaugos ministerijos sekretorių Gediminą Joną Tursą.

Prezidentai, išskyrus tą išimtį, prezidentas Mečį Laurinkų apdovanojo pistoletu, paprastai dovanoja vardinius ginklus- kardus:
Prezidentas Valdas Adamkus 2001 m. lapkričio23 d. a p d o v a n o j o generolą majorą Joną Algirdą KRONKAITĮ, 2001 m. lapkričio23 d. brigados generolą, Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadą Valdą TUTKŲ, 2004 m. lapkričio 23 d. brigados generolą, karinį atstovą prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Europos Sąjungos Edvardą MAŽEIKĮ ir Baltijos gynybos koledžo komendanto pavaduotoją Algį VAIČELIŪNĄ, 2005 m. vasario 15 d. brigados generolą, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininką Vitalijų VAIKŠNORĄ, 2005 m. vasario 15 d. flotilės admirolą, Karinių jūrų pajėgų vadą Kęstutį MACIJAUSKĄ.
Prezidentas Rolandas Paksas 2004 m. kovo26 d. apdovanojo brigados generolą, Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių Česlovą JEZERSKĄ.
l.e. prezidento pareigas Artūras Paulauskas 2004 m. balandžio30 d. apdovanojo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Mečį LAURINKŲ, 2004 m. birželio23 d. brigados generolą, Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadą Arvydą POCIŲ.

Gediminas Kirkilas 2006 spalio 17-osios potvarkiu Virginijų Poderį paskyrė savo patarėju. Sutapimas, bet 2006 10 17 Vyriausybė įpareigojo ūkio ministeriją „parengti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl naujos atominės elektrinės statybos projektą“.
Į Vyriausybę V.Poderys atėjo dirbti iš Vertybinių popierių komisijos, kuri ne kartą yra baudusi ir bylinėjusis su bendrove „Finasta“. Visgi, 2007 kovo 9-ąją palikęs savo darbo kėdę Vyriausybėje, V.Poderys pradėjo dirbti “Finastos investicijų valdymo” bendrovėje ir rūpintis svarbių klientų turto valdymu.

2007 rugsėjo 25 dienos Prezidento dekretu, Virginijus Poderys pradėjo dirbti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininku. Kelias dienas prieš tai, jis žurnalistų buvo pastebėtas restorane kartu su „VST“ valdybos nariu ir „NDX Energija“ vadovy Dariumi Nedzinsku, jaunesniuoju šiandieninio bendrovės „Finasta“ vadovo Šarūno Nedzinsko, broliu. Vyrai neslepia pažįstantys vienas kitą seniai.