Konstitucijoje nurodoma, kad Vyriausybėje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų ji turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus dirbti toliau, priešingu atveju privalo atsistatydinti. Tuo tarpu Seime parlamentarai gali keisti partijas, frakcijas, įsitikinimus - niekam tai nė motais.  Iš 141 seimo nario per šią kadenciją (nuo 2004 metų spalio) net 41 Semo narys pakeitė frakciją, o kai kurie tai darė ne vieną ir ne du kartus. Frakcijų keitimo rekordas priklauso Jonui Ramonui. Per 3,5 metų jis tai darė 6 kartus.

Jonas RAMONAS
Į Seimą patekęs kaip valstietis liaudininkas, vėliau perėjo į mišrią parlamentarų grupę, po to pasirinko pilietinės demokratijos frakciją, po to vėl mišrią grupę, po to liberalcentristus ir galiausiai liberaldemokratus.

Henrikas Žukauskas pelnytai gautų antrąją perbėgėlių nominaciją. Jis pakeitė 5 frakcijas.

Henrikas ŽUKAUSKAS
Į Seimą išrinktas su darbiečiais, po kurio laiko pasirinko mišrią frakciją, dar vėliau pilietininkus, po to vėl mišrią frakciją, kol galiausiai prisišliejo prie liberalcentristų.

Violeta Boreikienė keitė frakcijas 4 kartus.

Violeta BOREIKIENĖ
į seimą išrinkta kaip liberalcentristė, po to pusmetį buvo neapsisprendusių mišrios Seimo narių grupės narė, tuomet buvo liberalų sąjūdžio frakcijos narė ir galų gale jau metai kaip socialdemokratė.

Trijose Seimo frakcijose padirbėjo net  9 Seimo nariai.

Rimantas SMETONA
Į Seimą patekęs su valstiečiais, po to perėjo į mišrią grupę, o dar vėliau pas liberaldemokratus.

Julius VESELKA
Į Seimą atėjęs su liberaldemokratais, juos iškeitė į mišrią parlamentarų grupę ir vėl grįžo pas liberaldemokratus.

Petras BAGUŠKA
Į Seimą atėjo kaip Darbo partijos narys, vėliau perėjo į mišrią frakciją, o po kurio laiko tapo Pilietinės demokratijos nariu

Jonas LIONGINAS
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau perėjo į Pilietinės demokratijos frakciją, kol galiausiai prisišliejo prie socialdemokratų.

Rimvydas TURČINSKAS
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į Pileitinės demokratijos partiją, kol galiausiai tapo socialdemokratu.

Romas VENCLOVAS
Retas atvejis: į Seimą patekęs su Darbo partiją ją iškeitė į pilietininkus, kol galiausiai vėl grįžo į Darbo partiją.

Pranas VILKAS
Retas atvejis: į Seimą atėjęs su darbo partiją, ją iškeitė į socialdemokratus ir vėl grįžo pas darbiečius

Vytautas ČEPAS
Į Seimą išrinktas kaip liberalcentristas, vėliau pusmetį buvo liberalų sąjūdžio frakcijos narys, dabar - socialdemokratas

Artūras SKARDŽIUS
Į Seimą atėjęs su socialliberalais (Naujoji sąjunga), vėliau perėjo į mišrią grupę kol galiausiai tapo valstiečiu liaudininku.

Vieną kartą frakciją keitė 29 Seimo nariai:

Petras AUŠTREVIČIUS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją.

Eligijus MASIULIS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją.

Vidmantas ŽIEMELIS
Į Seimą patekęs kaip konservatorius, vėliau pasirinko mišrią Seimo narių grupę.

Audrius ENDZINAS
Į Seimą patekęs su Liberalų ir Centro sąjunga, vėliau perėjo į Liberalų sąjūdžio frakciją.

Petras GRAŽULIS
Beveik trejus metus buvęs mišrioje seimo narių grupėje, pasirinko liberaldemokratus.

Gintaras STEPONAVIČIUS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją. 

 Gintaras ŠILEIKIS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją. 

 Dalia TEIŠERSKYTĖ
į Seimą atėjo kaip liberalcentristė, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją. 

 Andrius BARANAUSKAS
Į Seimą atėjo kaip Darbo partijos narys, vėliau perėjo į Pilietinės demokratijos frakciją

Virginijus DOMARKAS
Į Seimą atėjo su Darbo partiją ir ją pakeitė į Valstiečių liaudininkų partiją

Algirdas IVANAUSKAS
Į Seimą atėjo su Darbo partija ir vėliau ją iškeitė į Pileitinės demokratijos partiją

Jonas JAGMINAS
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į socialdemokratus.

Juozas JARUŠEVIČIUS
Į Seimą atėjo su Darbo partija ir vėliau ją iškeitė į Pileitinės demokratijos partiją

Vytautas KAMBLEVIČIUS
Į Seimą atėjo su Darbo partiją, vėliau ją iškeitė į “Tvarką ir teisingumas”. 

 Viktoras MUNTIANAS
Į Seimą atėjo su Darbo partija ir vėliau ją iškeitė į Pileitinės demokratijos partiją

Vladimir ORECHOV
Į Seimą atėjo su Darbo partija ir vėliau ją iškeitė į Pileitinės demokratijos partiją

Skirmantas PABEDINSKAS
Į Seimą atėjo su Darbo partiją ir ją pakeitė į Valstiečių liaudininkų partiją 

 Bronius PAUŽA
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į socialdemokratus. 

 Mindaugas SUBAČIUS
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į socialdemokratus.

Viačeslav ŠKIL
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į socialdemokratus.

Vilija VERTELIENĖ
Į Seimą atėjo su Darbo partija, vėliau ją iškeitė į socialdemokratus.

Vladimiras VOLČIOK
Į Seimą atėjęs su darbo partiją, perėjo pas liberalcentristus.

Algimantas MATULEVIČIUS
Į Seimą atėjęs su liberaldemokratais, juos iškeitė į pilietininkus.

Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ
Į Seimą išrinkta su liberaldemokratais, po kurio laiko pasirinko socialdemokratus. 

 Albertas SEREIKA
Į Seimą išrinktas kaip liberaldemokratas, perėjo į socialdemokratų stovyklą.

Kęstutis GLAVECKAS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją.

Vytautas GRUBLIAUSKAS
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją.

Algis KAŠĖTA
į Seimą atėjo kaip liberalcentristas, tačiau po metų perėjo į liberalų sąjūdžio frakciją.

Vilija BLINKEVIČIŪTĖ
Į Seimą išrinkta kaip socialliberalė (Naujoji sąjunga), vėliau pasirinko socialdemokratus.

Likę - 100 Seimo narių frakcijų ir partijų nekeitė.

Kiekvienam suprantama, jog partijų bei frakcijų keitimas susijęs su įtaka, interesais bei tokia nauda, kurios nenorėtų viešinti nei vienas perbėgėlis.

188-ąjį kartą NEMALK.LT skelbia naują temą. Prieš metus pradėdami šį projektą, rašėme, jog jis skirtas aktyviems žmonėms. Dabar jau galima daryti išvadą – jis skirtas nuomonių formuotojams. Ne paslaptis, jog kiekvieno tinklapio „admin“ mato, kas užeina į jų tinklapį. Nemalk.lt labai džiaugiasi kas rytą matydami čia apsilankantį visą Lietuvos žiniasklaidos elitą (sveikinimai „Respublikai“, mus atradusiai tik prieš savaitę). Be žurnalistų kasdien tinklapyje ilgiausiai naršo VRM, VMI, NMA, FINMIN, VKONTROLE, Vilniaus, Utenos, Alytaus apskrities administracijos bei VST ir kt. serverių vartotojai. O štai Vilniaus savivaldybė ar Lietuvos Respublikos Seimas užsuka itin retai, nors jiems adresuota dauguma šio tinklapio blog‘o temų.

Kadangi Nemalk.lt subūrė internetinį elitą, įdomu pažvelgti, ką šie įtakingi žmonės darė su tinklapyje rasta informacija ir kurios temos buvo pastebėtos žiniasklaidos.

Pirmoji Nemalk.lt blog‘o tema į kurią buvo atkreiptas žiniasklaidos dėmesys - Rolando Pakso žento Aivaro Stumbro vadovaujamos bendrovės „Amberinvest“ turtas bei ryšiai su Rusijos verslininkais. Nors R.Paksas atkakliai tvirtino, jog tai asmeninis žento verslas bei neigė sąsajas su bendrovės „Amberinvest“ akcininko „Stroižilinvest“ vadovu, partijos „Rodina“ vienu lyderių Aleksejumi Kalinovu, tai, jog bendrovė „Amberinvest“ dar 2002 metais įregistruota Ingos Stumbrienės (Paksaitės) krikšto tėvo Algirdo Drakšo bute – akivaizdus įrodymas, jog partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas melavo. Paskutiniosios naujienos šia tema  – mažėja „Amberinvest“ turimas turtas, o bendrovės finansinėje ataskaitoje nėra jokių įrašų apie komunalinius mokėjimus. Taip pat nėra žinių,  kad Aivaras ir Inga Stumbrai mokėtų ir už savo būsto komunalinius patarnavimus.

Nors Nemalk.lt pateikė R.Pakso partijos rėmėjų ir  banko Snoras tarpusavio sąsajų įrodymus – niekas nedrįso šios temos nagrinėti. Tiesa, neseniai viename savaitraštyje nedrąsiai buvo  bandoma žengti Nemalk.lt paminėtais keliais, tačiau itin atsargiai, o išlindusių „VP dešimtuko“ ausų R.Pakso rėmėjų sąraše – niekas nepastebėjo. Visgi, buvo susidomėta deivės Elektros skulptūra, stovinčia ant su R.Paksu sietų bendrovių stogo, tačiau gilintis į Telšių bendrovių skrydį virš Vilniaus kranų bei įtakos persidalinimą, kai su R.Paksu persipynusių bendrovių kontrolę perėmė A.Brazausko aplinka, niekas dar nesiėmė.

Žiniasklaida aprašė Nemalk.lt pastebėtą Vilniaus Savivaldybės priedų skyrimo nepaisant jokių  įstatymų,  tvarką bei papildomą apmokėjimą už nenumatytų ir skubių užduočių vykdymą. Priedų skyrimo tvarka sulaukusi aštrios kritikos buvo pakeista dar 2007 m. gruodžio mėnesį. Tuo pačiu buvo pakoreguotos ir  savivaldybės tarnautojų darbo sutartys bei pareigybinės instrukcijos ir, matyt, atrasta kita, Nemalk.lt dar nepastebėta lojalių bei partijai priklausančių darbuotojų skatinimo tvarka. Po Nemalk.lt ir kelių televizijų parodyto dėmesio, atsargiau skirstomi ir Sostinės rezervo pinigai .  Kažin, ar Vilniaus savivaldybės administracijai vadovaujantis jaunas socialdemokratas taip atvirai proteguos socialdemokratų jaunimą ir ateityje.

Po Nemalk.lt informacijos atsirado žinutės spaudoje apie Vilniaus savivaldybės darbuotojų komandiruotes į gėjams itin draugišką Duisburgo miestą, nors Lietuvos sostinės valdžia kaskart kartoja nėra subrendusi kalboms apie seksualines mažumas. Spauda pasigavo Nemalk.lt paskelbtą informaciją apie naują savivaldybės darbuotoją -generolą, kuriam vietoj kabineto buvo skirta posėdžių salė, tačiau visi kaip susitarę tyli dėl akivaizdaus ir piktavališko pažeidimo – daugiau nei 2200 kvadratų nuomos ploto be konkurso ir be poreikio tokiam plėtimuisi. Slaptas sandoris sudarytas su  Registrų centro pastatą stačiusia bendrove, siejama su A.Brazausko giminaičiu A.Ginaičiu .

Per painu tiek žurnalistams, tiek demokratijos saugikliams gilintis į Vilniaus savivaldybės įmonių vidaus reikalus. O tai galėtų būti itin įdomu.

Nemalk.lt gali konstatuoti - Vilniaus meras žiniasklaidai neįdomus. Nors buvo pažerta krūva įrodymų apie sūnaus vadovaujamos bendrovės „Speisuva“ steigėjos bendrovės „Viti“ interesus vietoj parduotuvės „Statybų alėja“ statyti dangoraižį, o miesto valdžios sprendimai juda palankia verslininkams kryptimi, šiuos ryšius panagrinėjo ir piršteliu J.Imbrasui pagrūmojo tik Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija. tuo tarpu žiniasklaida suskubo žiūrėti skylančių namo, kuriame gyvena Vilniaus meras sienų, kur meras susikvietė ekspertusužsimiršęs, kad šį butą perrašė sūnui. Tik vienas dienraštis skyrė pirmąjį puslapį informacijai, jog J.Imbrasas susipainiojo beskaičiuodamas, kiek turi namų ir kokiomis aplinkybėmis savo nekilnojamąjį turtą įsigijo  savo ar dukters vardu bei kiek turto neįrašė į savo deklaraciją. 

Nemalk.lt atkreipė dėmesį į akivaizdžiai neskaidrų vicemero A.Štaro žmonos buto priešais šv.Onos bažnyčios įsigijimą, tačiau postą palikęs liberalų sąjūdžio veikėjas šiame 6 kambarių bute ir toliau gyvena be galvos skausmo.

Viena nuolatinių šio tinklapio  temų – kodėl politikai savo turtą perrašo vaikams. Nemalk.lt svarstė, kodėl taip pasielgė  R.Paksas, B.Vėsaitė, A.Ramanauskas, A.Macaitis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Skardžius ir kt.

Nemalk.lt pirmoji parodė Nacionalinio stadiono statybos užkulisius bei paviešino Vilniaus savivaldybės bei Rusijos konsultantų susitarimus , nagrinėjo Nacionalinio stadiono sutartį bei išpūstą kainą, stadiono rangovus bei subrangovus, bei netikėtai Sostinės valdžią prisimunusius rėmėjus, kurių pavadinimai sutampa su stadiono rangovų vardais, o taip pat net tris projekto vertintojus. 

Kodėl politikai slepia savo turtą? Galbūt tai tokia norma, kad nei žiniasklaida, nei atsakingos institucijos nesiima tokių temų viešinti, nes tai Lietuvoje yra suprantami, broliški ir giminiški reikalai. Aš tau, tu man? Ar sustos kada Nemalk.lt malūnas? Jei niekas nestabdys, jį dar greičiau suks – Audrius Butkevičius, Algirdas Monkevičius, Artūras Paulauskas, Irena Šiaulienė bei kt.

O štai viena rezonansinė istorija į kurią Nemalk.lt pažvelgė kitu kampu. Visi dar puikiai prisimena, kaip įtariamas kyšio ėmimu buvo sulaikytas Vilniaus savivaldybės pareigūnas Darius Šalūga. Nemalk.lt pasidomėjo kyšį davusio verslininko M.Benečio reikalais. Neaišku, ar kyšis buvo duotas dėl to, tačiau Nemalk.lt tyrimas rodo, jog Mariui Benečiui priklauso sklypas šalia vakarinio aplinkkelio, kurį pernai buvo nuspręsta paimti valstybės reikmėm. M.Benetis siekė, jog šis sprendimas būtų panaikintas. Po to, kai buvo suimtas D.Šalūga, verslininko reikalai sparčiai pajudėjo į priekį. Ne tik atsisakyta perimti jo sklypą valstybės reikmėm, bet jau parengtas ir šio sklypo detalusis planas. Keista, jog D.Šalūga šios informacijos neišnaudoja teisme. Juk sėdėdamas namų arešte turi pakankamai laiko naršymui internete. Pikantiška detalė – šalia M.Benečio yra ir kito verslininko, o tuo pačiu politiko Vidmanto Martikonio sklypas. Tačiau, kas galėtų parodyti slypą Vilniuje šalia kurio nebūtų V.Martikonio žemių? Apie vieną jų rašė Nemalk.lt., o valdininkai, berods,  išgirdo argumentus ir neteisėtus darbus sustabdė. Ne tik valdininkai, bet ir žiniasklaida sureagavo į V.Martikonio idėją tautos namus įkurti Santuokų rūmuose, o Profsąjungų rūmus atiduoti draugiškiems verslo žmonėms.

Nemalk.lt užkliuvo ir V.Uspaskicho interesai Vilniuje. Tačiau labiausiai Nemalk.lt skauda dėl padalintos socialdemokratų širdies. Nėra nei vieno pateisinančio argumento, kaip dalį socialdemokratų partijos patalpų perpirkęs verslininkas-Vilniaus apskrities viršininkas A.Macaitis asmeniškai išnuomojo jas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Ar tie, kas perskaitė šias eilutes ir kurių tiesioginė pareiga informuoti visuomenę ar kontroliuoti valstybės tarnautojus bei valstybės institucijas supranta, jog nuo šiol slėps nusikaltimą?

Nemalk.lt pastebėjo, kaip trims Seimo nariams priimant atominės elektrinės įstatymą buvo paralyžiavę rankas. O gal  paspausti balsavimo mygtuko jie negalėjo, nes norėjo išsivynioti šokaladuką,  ant kurio įspaustas užrašas VP. Net 4 temas Nemalk.lt paskelbė nesitikėdama jokios reakcijos. Juk visiškai normalu, kad VP dešimtuko narys Darius Nedzinskas nusiperka butą Nidoje šalia G.Kirkilo ir A.Brazausko žentų  (pikantiška detalė, bet garsių socialdemokratų žentai yra kai kurių patalpų Nidoje bendrasavininkiai), po to Darius Nedzinskas nusiperka žemės šalia Kristinos ir Algirdo Brazauskų prie Margio ežero, o vėliau Darius Nedzinskas įsikuria šalia G.Kirkilo Turniškėse, šį turtą išsimainydamas su A.Brazausko giminaičiu. Tegu visai tai liks istorijai. Tik viena šio serialo tema nuskambėjo plačiau. Tai istorija apie tai, kaip Darius Nedzinskas apsigyveno Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui priklausančiame bute. Nors po skandalo, Darius Nedzinskas suskubo prisiregistruoti naujame name Turniškėse, to žiniasklaida dar nepastebėjo.

Be smulkių buitinio ir politinio chuliganizmo atvejų, Nemalk.lt analizavo partijų rėmėjų sąrašus, bandė parodyti kelią iš „Dujotekanos“ pinklių,  badė pirštais į šiurkščiausius pažeidimus Socialdemokratų partijos kasoje bei nuslėptą Tėvynės sąjungos informaciją apie rėmėjus. V.Uspaskichas šiandien spaudoje skundžiasi, jog tikrinami Darbo partijos kanceliarinių prekių 20 litų vertės kvitukai. Jei VRK numoja ranka, tai V.Uspaskichas galėtų užsiimti šiais rimtais ir neįtikėtinais Socialdemokratų ir Konservatorių partijų finansavimo pažeidimais, oficialiai skelbiamais VRK tinklapyje.

Beieškodama pirmųjų visuomenininkų, kurie garsiai prabilo apie atominės elektrinės nacionalinio investuotojo neskaidrų kūrimą, Nemalk.lt tyrimas nuvedė į pačių „VP dešimtuko“ Laurų kvartalą. Kovotojai su korupcija taip sumėtė pėdas, jog paskatino Nemalk.lt imtis tyrimo, kokie asmenys bei organizacijos dažniausiai prašo leidimo mitingams ir piketams organizuoti.

Taip pat Nemalk.lt gilinosi, kas ir kaip derėjosi dėl Nacionalinio investuotojo kūrimo bei atskleidė klaikų valstybės interesų atstovavimo lygį 3 dalių rašinyje (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Nemalk.lt nesitiki niekieno dėmesio šiomis temomis. Tegu ir tai liks tik istorijai. Šalia šių temų kažkaip net vaikiškai atrodo paklydusių Seimo narių A.Endzino ir G.Jakavonio elgesys ir laikinojo prezidento A.Paulausko įteikti valstybės apdovanojimai “Vilniaus prekybos” vyrams.

Be to, Nemalk.lt peržiūrėjo šimtus Seimo dokumentų įrašų ir atkreipė dėmesį, jog R.Juknevičienės pateiktas įstatymo projektas buvo parengtas STT kompiuteriu, o G.Steponavičiaus, E.Masiulio ir V.Grubliausko pateitas aiškinamasis raštas prie Alkoholio kontrolės įstatymo buvo parengtas LNK televizijos, kurios savininkams priklauso ir alkoholio bendrovė „Stumbras“, kompiuteriu. Šia tema buvo šioks toks šurmuliukas spaudoje, Seimo narius svarstė Seimo etikos ir procedūrų komisija, kuri 3 Seimo narius pripažino kaltais, bet apie tai jau spauda nutylėjo.

(b.d)

“Tiesiog pamiršau, kad jų turiu.”
Delfi, 2008 03 27

Plačiau »

Tai eilinė istorija apie Seimo narį, kokių jau buvo ne viena. Ar tai normalu kasdien vardinti vis naują Seimo narį? Ar Nemalk.lt netrukus spausdins ir 141-ąją istoriją apie paskutinįjį šios kadencijos Seimo narį? Ar tikėtina, kad  Nemalk.lt nebeturės darbo, kai išsirinksime naują parlamentą?

Ar taip, kaip minima kiekviename paklydimų tekste, pasielgtų dar 99.9 proc. šalies, kurioje kiekvienais metais per šv.Velykas kalbama apie atsinaujinimą? Kodėl taip normalu šioje šalyje daryti nenormalius dalykus?

Birutė Vėsaitė – nei geresnė,nei blogesnė. Ji - chemijos inžinierė, 10 metų dirbo „Dirbtiniame pluošte“,kur sutiko savo vyrą inžinierių elektriką Edmundą Miliutį ir , kuris, žmonai patraukus į politiką, dar 10 metų išdirbo „Dirbtiniame pluošte“.

Birutė Vėsaitė Seimo nare tapo 2000-aisiais ir tuo metu deklaruodama visą šeimos turimą turtą ir pinigines lėšas įrašė skaičių - 9351 lt. (http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-154048.htm#pajamos ). 

1997-aisiais kandidatuojant į Kauno miesto tarybą jos šeimos visas turtas buvo 4000 lt (http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/19970323/kpdl.htm-15972.htm ).

Į paklydusiųjų sąrašą Nemalk.lt Birutę Vėsaitę įrašė dėl mažiausiai trijų priežasčių:

2000 metų spalį išrinkta į Seimą ir apsigyvenusi Seimo viešbutyje, jau po metų Birutė Vėsaitė įsigijo butą ant Tauro kalno Vilniuje (Nuotraukoje. Tiesa, šiandien vaizdelis jau visai kitas). Ekspertų vertinimu, tokiam pirkiniui parlamentarui reiktų sutaupyti 3-4 metų algą. Žiniasklaidai susidomėjus, kodėl Birutė Vėsaitė ir toliau nemokamai gyvena Seimo viešbutyje už mokesčių mokėtojų pinigus, ji gynėsi, jog naujasis jos butas esąs itin kuklus.Koks mūsų šalyje yra kuklumo standartas? Gal tai 30 kvadratinių metrų butas mokytojui, 50 kvadratų studentui ir 80 kvadratinių metrų Seimo nariui? Tiesa, Birutės Vėsaitės įsigytas butas buvo name įtrauktame į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, bet Seimo narė per 2 mėnesius gavo leidimus vykdyti statybos darbus, o po skandalo spaudoje perrašė butą savo tuomet 18-os metų sūnui.

Antrasis paklydimas tai itin keisti Birutės Vėsaitės pirkiniai 2007 metų pabaigoje. Ji įsigijo 3 žemės sklypus ir kelis statinius iš savo pačios mamos. Gal ir nevertėtų stebėtis, bet paprastai tokių žingsnių imamasi turint kažkokį planą su paskolomis, turto bei pajamų legalizavimu ar panašiai.

Ir dar viena pastaba susijusi su spaudoje nušviesta parlamentarės vyro veikla. Kaip rašė „Kauno diena“ , Birutė Vėsaitė itin rūpinosi Kauno 2-osios ligoninės remontu , kurį atliko su jos vyru siejama bendrovė. Nors B.Vėsaitės vyras dirba viešojoje įstaigoje „Statybos idėjų centras“, tiek internetiniame puslapyje, tiek visuose pranešimuose ši viešoji įstaiga tapatinama su ją įsteigusia UAB „Cedra“ ir šios bendrovės atliekamais statybos ir projektavimo darbais. Daugiau apie tai http://sdf.website.lt/?page_id=20232

Jau netrukus bus skelbiamos naujųjų kandidatų į Seimą deklaracijos ir Nemalk.lt praneš apie visus džiaugsmingus pasikeitimus jose.

Vienas Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos steigėjų, ilgametis A.Paulausko pavaduotojas Artūras Skardžius 2006 metų pabaigoje perėjo į K.Prunskienės stovyklą ir tapo valstiečiu liaudininku. Negavęs aukštos vietos valstiečių partijos sąraše (nuotr.kairėje) į Seimą  2008 metų rudenio rinkimuose, jis vėl žvalgosi atgal į socialliberalus (nuotr.dešinėje) bei laukia gundančio socialdemokratų pasiūlymo. Tokia painiava A.Skardžiaus viduje ne tik dėl įsitikinimų bei įtakos, teisingai pasirinkti įpareigoja ir verslo užmojai.

Perėjimas iš socialliberalų stovyklos pas valstiečius liaudininkus sutapo su žemės pirkimu. Artūras Skardžius su žmona Snieguole 2006 metų pabaigoje Šilutės rajone, Čiūtelių kaime įsigijo 29 ha žemės.

Tuo pačiu metu buvo įregistruota ir bendrovė “Energijos versmė”, kuri iš sutuoktinių Skardžių išsinuomojo šią žemę. Čiūtelių kaime planuojama statyti vėjo jėgainių parką.

Pagal Europos Sąjungos finansinės paramos priemonę „Atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ numatyta 127 milijonų litų parama, už kurią atsakinga Valstiečių liaudininkų deleguoto ministro Vyto Navicko vadovaujama Ūkio ministerija. Nemalk.lt jau rašė apie Valstiečių sąjungos lyderės Kazimieros Prunskienės marčios gautą Europos Sąjungos paramą, kurią jai paskyrė Žemės Ūkio ministrei pavaldi institucija.

Norint gauti leidimus vėjo jėgainėms statyti, būtina atlikti aplinkos vertinimo tyrimus. Prieš keletą mėnesių Aplinkos ministru tapo Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Savo patarėju naujasis ministras pasikvietė artimą bendražygį, partietį Romualdą Patalavičių (nuotr. kartu su A.Paulausku), kurio veiklą tyrė net dvi Seimo kanceliarijos komisijos ir abu kartus priėmė nepalankius jam sprendimus. Galbūt sutapimas, bet faktas, kad Artūrui Skardžiui priklausančią žemę Čiūtelių kaime bendrovė „Energijos versmė“ 5 metams pernuomojo Romualdo Patalavičiaus sūnui Tomui Patalavičiui.

Politikų vaikai dažnai įtraukiami į nekilnojamojo turto sandorius. Nemalk.lt jau rašė apie socialliberalo Alvydo Ramanausko įsigytą turtą vaikų vardu. Kaip Rolandas Paksas savo tuomet dar mažamečiams vaikams perrašė  turtą Nemalk.lt jau rašė, o  Artūras Skardžius dalį savo turto perrašė vos tik gimusiai naujagimei dukrai, kai jai buvo vos 4 mėnesiai.

Kitą dalį turto  Artūras Skardžius prieš 11 metų  užrašė savo 9 metų sūnui Mantui. Šiandien Mantui Skardžiui jau 19, o jo turto sąrašas yra itin įspūdingas: 3 statiniai Vilniuje bei 3 sklypai:  Vilniaus mieste, Varėnos rajone ir Kauno rajone.  Dėl sklypo Varėnos rajone skandalas plačiai nuskambėjo spaudoje ( http://www.lrytas.lt/?data=20070119&id=akt19_a1070119&sk_id=99&view=2). Plačiai buvo aptarinėjama, kaip vos 18 metų sulaukęs Mantas Skardžius, o taip pat Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko tėvas bei socialliberalas Gediminas Jakavonis įsigijo laikinuosius statinius - grybų supirkimo punktus itin vaizdingose Varėnos vietose ir juos įsiteisino kaip pastatus.

Paskutinįjį 3.7 ha sklypą Kauno rajone Mantas Skardžius įsigijo vos prieš 5 mėnesius,2007 spalį, per pusę su politiku, socialliberalu Gintautu Šivicku.

Gal Nemalk.lt skaitytojai galėtų pataryti Artūrui Skardžiui, kurią partiją rinktis, kai taip susipainiojo jo verslo interesai?

„Geriau turėti sekretorę negu tualetą“.
2001 08 17, Respublika

Plačiau »

„Įgyvendinsime saugios kaimynystės projektus“,
(2007 02 03,
Lietuvos ryte, Reklama)

Plačiau »

„Be visų tų grožybių bus daug triukšmo ir kalnai šiukšlių“
(2002 05 29, Lietuvos rytas)

Plačiau »

„Aš norėčiau kalbėti apie vieno langelio principą.“
(2007 02 01, LTV, rinkimų agitacija)

Plačiau »

„Savivaldos sąvoka šiandien yra iškreipta, ji dažniausiai prasideda ir baigiasi rinkimais.“
(Reklaminis agitacinis laikraštis, 2007)

Plačiau »