Andrius Kubilius politikoje nuo 1993 metų. Į Seimą jau buvo išrinktas 4 kartus,penkerius metus Seimo pirmininko pavaduotojas, metus laiko buvo ministru pirmininku. Nuo 2003-ųjų Tėvynės sąjungos vadovas (nuotr. dešinėje).

Keliautojas, radijo stoties „Radiocentras“ steigėjas, roko maršų bei akcijų „Bolivija-Peru“, „Lietuva-Islandija“ organizatorius, jau ragavęs Seimo nario bei Švenčionių rajono tarybos deputato duonos Gintautas Babravičius (nuotr. kairėje) šiuo metu yra Vilniaus miesto tarybos narys, liberalcentristų frakcijos seniūnas.

Mėgstantis meistrauti ir keliauti Algirdas Sysas yra visų įmanonų Lietuvos ir užsienio profsąjungų organizacijų narys. Vilniaus miestiečių interesus atstovavo du kartus dirbdamas Vilniaus miesto taryboje ir jau trečią kadenciją darbuojas Seime. Tiesa, anksčiau jis buvo socialdemokratų sąraše kandidatuodavo kaip nepartinis, kol galų gale 2005-aisiais įstojo į šią partiją.

Plačiau »

Kiekvienas įstatymas, kaip ir medalis, turi dvi puses.
2007 12 18, Seimo posėdžio stenograma

Plačiau »

Kas man garantuos, kad vėl po dvejų metų ponas P.Malakauskas neateis į šią tribūną ir nepasakys: žinote, aš noriu vėl kito darbo. Padirbėjau, nepatiko ir išeinu.
2007 06 05, Seimo posėdžio stenograma.

Plačiau »

Didesnė dalis, mielieji mano kolegos, kurie spaudžiate mygtukus, buvote konformistai, prisitaikėliai ir netgi kolaborantai. Bent partijų sekretoriai turėtų patylėti ir komunistai, dar kartą sakau, nebalsuoti.

2007 04 19, Seimo posėdžio stenograma

Plačiau »

Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia gan savotiškai interpretuojate Konstitucijos 140 straipsnį, bet tiek to, mes čia visi viską galim.

2007 11 20, Seimo posėdžio stenograma

Plačiau »

Kovų menų meistras, vaikų ir jaunimo treneris  liberalcentristas Kęstutis Smirnovas (nuotr. kairėje)  nuo 2007-ųjų metų Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

Keliose įmonėse padirbėjęs mechaniku Antanas Litvinas buvo paskirtas Šakių autobusų parko direktoriumi. Vėliau dirbo keliose bendrovėse, tarp jų ir bendrovėje „Parama“, garsėjančioje parama politinėms partijoms per rinkimus. Rinkimuose jis atstovaus Darbo partiją.

Dar vienas Šakių rajono savivaldybės tarybos narys - veterinarijos gydytojas ir UAB „Dujopolis“ dujų keitėjas Vladas Sederevičius. Jis jau buvo ir Komunistų partijos, ir Tėvynės Sąjungos nariu, o šiuo metu apsistojo ties „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jam priklauso Naumiesčio hidroelektrinės pastatas. Čia jis planuoja statyt hidroelektrinę, o tuo pačiu ir padirbėti Seime.

Naująją sąjungą rinkimuose atstovaus Juozas Jacevičius (nuotr. dešinėje) .

Alytaus rajone Panemunės rajone tiltas pradėtas statyti dar prieš 16 metų, tačiau finansavimas nuolat strigo. Pernai tilto statybos darbams tęsti buvo gauti 7 milonai, šiais metais dar 17 milijonų. Buvęs Alytaus miesto savivaldybės administratorius, liberaldemokratas Juozas Skestenis (nuotr.kairėje) dalį šių pinigų nusprendė skirti keturiasi ratais varomo visureigio su CD grotuvu ir oro kondicionieriumi įsigijimui, kad savivaldybės atstovai galėtų nuvažiuoti iki tilto pasižiūrėti kaip vyksta statybos darbai. “Tai pats akivaizdžiausias lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį. Neįsivaizduoju, kokia ten techninė užduotis parengta, kad vyksta tokių dalykų. Jei pinigai yra skirti tiltui statyti, tai tam ir turi būti panaudojami. Vienareikšmiškai”, - teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Ilgai derinę sąmatas ir braukę Alytaus valdininkų fantazijas, vakar  ministrai ir Alytaus miesto valdžia (nuotr. dešinėje) įkasė kapsulę su pasižadėjimu Tūkstantmečio vardo tiltą baigti iki kitų metų žiemos.

Juozas Skestenis daugelį metų dirbo „Alytaus tekstilės“ budinčiuoju elektriku, vėliau elektros cecho meistru. Šį ilgą laikotarpį, kai kartu su žmona Liudmila dirbo „Alytaus tekstilėje“, prisimena įsigytos įmonės akcijos. 1993 metais Juozas Skestenis pradėjo dirbti savivaldybės įmonėje „Naujoji Eisrega“, kuriai ir vadovavo. Prieš kelerius metus nusprendus pelningai dirbančią įmonę privatizuoti, jos ilgametis vadovas maksimaliai padidino amortizacinius atskaitymus, nurašė itin daug turto ir tuo pačiu adresu įkūrė savo bendrovę „Eisrega“, kuri ėmėsi to paties verslo- gatvių apšvietimo, ženklinimo ir šviesoforų priežiūros - kaip ir „Naujoji Eisrega“. Jau po privatizavimo Alytaus savivaldybės kontrolieriai nustatė, jog daugiau nei 200 tūkstančių litų skiriasi įmonės balanse nurodyta pinigų suma bei trūksta vos ne už pusę milijono savivaldybės įmonės turto. Kaip rašė „Alytaus naujienos“ paskutinėmis savo darbo dienomis savivaldybės įmonėje „J.Skestenis, dar kaip “Naujosios Eisregos” vadovas, išdavė pažymą, kad jo įkurta “Eisrega” disponuoja visais “Naujosios Eisregos” ištekliais ir pajėgumu, kodėl net keli “Naujajai Eisregai” priklausantys automobiliai įregistruoti “Eisregos” vardu.“ Visa istorija apie „Naujosios Eisregos“ privatizavimą čia: http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=37352. Šiandien abi įmonės jau išregistruotos.

Visgi, ši istorija nesutrukdė Juozui Skesteniui kaip liberaldemokratui jau antrą kartą patekti į Alytaus miesto tarybą, dirbti savivaldybės administracijos direktoriumi..
Jis aktyviai propagavo šiandien jau žlugusią idėją - „Maximos“ centro statybą vietoj Alytaus autobusų stoties. Šiandieninio Alytaus mero žodžiais tariant: dė J.Skestenio „kaltės iš Alytaus „nuplaukė“ beveik 1,5 mln. litų ir Alytuje užsitęsė namo socialiai remtiniems asmenims statyba“, o taip pat „ponas J.Skestenis turėtų alytiškiams paaiškinti ir tai, kaip jis derino viešuosius bei privačius interesus, tvarkydamas 2,3 ha žemės sklypą Ulonų g., kai pats tuo metu buvo suinteresuotas asmuo – AB „Alytaus gelžbetonis“ direktorius naujoms technologijoms, o kartu – savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkas“. Išties, Juozas Skestenis deklaruoja gaunąs pajamas iš AB „Alytaus gelžbetonis“ ir nenusišalino dirbdamas Alytaus taryboje priimant šiai įmonei svarbius sprendimus.

Tačiau tai tik lašas jūroje vsame kaltinimų J.Skesteniui sąraše. Dar 2005 metais jis buvo pašalintas ir Alytaus miesto Viešųjų pirkimų komisijos, kai tuometinis jos pirmininkas V.Jastremskas tvirtino: “Įsigilinęs į konkurso atlikti Alytaus miesto apšvietimo tinklų nuolatinės priežiūros ir remonto darbus medžiagą, manau, kad Juozas Skestenis galėjo suklastoti kai kuriuos dokumentus”. Išties, Nemalk.lt įsitikino, kad J.Skestenis itin kūrybiškai pildo dokumentus. Jis sau suteikė mokslinį laipsnį kokio niekas dar pasaulyje neturi, darbą Alytaus miesto tarybos komitete vadina visuomenine veikla, nors rašo turintis žmoną Liudmilą, tačiau tuo pačiu tvirtina esąs nevedęs. Tuo tarpu žmona - juodųjų dirbtinių ikrų gamybos įmonės vadovė taip pat aktyvi liberaldemokratų partijos narė. Per rinkimus stebėtoju dirba ir sūnus Julius. Kitas sūnus Mindaugas dirba Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate. Kaip įtaria Alytaus žurnalistai, būtent jo dėka, pernai jiems ne kartą teko aiškintis policijos komisariate dėl apie Juozą Skestenį paviešintos informacijos. Galų gale tyrimas buvo nutrauktas. J.Skesteniui priklauso priklauso butas Vilniuje, sklypai Alytaus mieste ir Alytaus rajone bei 3 statiniai. Dėl vieno jų – namo Saulėnų g. 5 Alytuje ne tik kilo skandalas, bet ir J.Skestenis neteko pareigų, nes nesuderinęs su meru ir taryba, už 126 039,99 Lt savo sklype įrengė paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotėkų tinklus. Už projektavimą ir įrengimą pagal sutartį apmokėjo savivaldybė.

2007 11 30 Juozas Skestenis buvo atleistas iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Šiuo metu vyksta teismai, nes Juozas Skestenis nori grįžti į savo pareigas ir dar priteisti atlyginimą už „priverstinę pravaikštą“. O jei nepavyks – tuomet jis pasiruošęs šturmuoti Seimą.

Artūras Skardžius (kažkam kasa duobę nuotraukoje kairėje) buvo vienas Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos steigėjų, ilgametis A.Paulausko pavaduotojas, tačiau dėl verslo interesų 2006 metų pabaigoje perėjo į K.Prunskienės stovyklą ir tapo valstiečiu liaudininku. Perėjimas iš socialliberalų stovyklos pas valstiečius liaudininkus sutapo su žemės pirkimu. Artūras Skardžius su žmona Snieguole 2006 metų pabaigoje Šilutės rajone, Čiūtelių kaime įsigijo 29 ha žemės. Tuo pačiu metu buvo įregistruota ir bendrovė “Energijos versmė”, kuri iš sutuoktinių Skardžių išsinuomojo šią žemę. Čiūtelių kaime, pasinaudojus ES parama, planuojama statyti vėjo jėgainių parką. Apie tai jau rašė Nemalk.lt.

Seimo narys Artūras ir jo žmona ūkininkė sukaupė nemažai turto. Šeimai dar priklauso 3 sklypai Trakuose ir Trakų rajone, 2 sklypai Kaišiadorių rajone bei sklypas Vilniaus mieste, o taip pat 3 namai Vilniuje, Trakuose ir Trakų rajone. Tačiau tai tik nedidelė dalis. Dalį turto Artūras Skardžius perrašė savo dukrai dar tuomet, kai jai buvo 4 mėnesiai. Sūnaus Manto, kuriam šiuo metu 19 metų, turto sąrašas yra itin įspūdingas: 3 statiniai Vilniuje bei 3 sklypai: Vilniaus mieste, Varėnos rajone ir Kauno rajone. Dėl sklypo Varėnos rajone skandalas plačiai nuskambėjo spaudoje. Plačiai buvo aptarinėjama, kai Mantas Skardžius, o taip pat Artūro Paulausko tėvas bei socialliberalas Gediminas Jakavonis įsigijo laikinuosius statinius - grybų supirkimo punktus itin vaizdingose Varėnos vietose ir juos įsiteisino kaip pastatus.

Dar vieną 3.7 ha sklypą, kur kuriasi „Gilės“ individualių namų kvartalas Kauno rajone Mantas Skardžius 2007 spalį, per pusę su politiku, socialliberalu Gintautu Šivicku. Šiam politikui Artūras Skardžius yra suteikęs paskolą dar 2004-aisiais.

Prieš dvejus metus žurnalas „Ekstra“ itin išsamiai aprašė Artūro Skardžiaus prekybą bananais ir stebėjosi, kodėl šio politiko pinigų kilme nesidomi STT ( plačiau) . Nuotraukoje dešinėje matyti, jog Artūras Skardžius pasirengęs permainoms - džiūvėsėlių perka tiek, kiek paneša.

Naujausia žinia iš Artūro Skardžiaus parlamentinės veiklos - Audito komiteto vardu užsisakęs prabangų Seimo kanceliarijos automobilį Valstybės dienos proga nukeliavo  daugiau nei 500 kilometrų Lietuvos keliais.

Mažutės Alytaus Putinų mikrorajono kavinės „7 laipteliai“ direktoriui Juliui Sabatauskui (nuotraukoje dėšinėje su žmona) verslas nesisekė, nors jis ir dėjo daug pastangų, be to buvo šios kavinės bendrasavininkis. Prieš tai jis dirbo energetiku ir darbo saugos inžinieriumi „Alytaus kranuose“, kur atėjo darbo ieškotis, kai jį atleido iš „Snaigės“.

Prasidėjus Sąjūdžio laikas tremtinių vaikas Julius Sabatauskas, pats iki 10 metų augęs Komijos autoniminėje respublikoje, įstojo į Socialdemokratų partiją.Kaip socialdemokratas jis 4 kartus buvo išrinktas į Alytaus miesto tarybą. Kai nebuvo perrinktas, įsidarbino Alytaus Mokesčių inspekcijos personalo skyriuje. Nuo 2000-ųjų jau 2 kadencijas darbuojasi Seime. Julius Sabatauskas gimė balandžio 1-ąją, jo žmona Stasė, dirbanti Alytaus Šilumos tinkluose – tais pačiais metais – balandžio 2-ąją. Julius Sabatauskas turi 2 dukras bei anūkę Ameliją.

Julius Sabatauskas itin stengiasi dėl teisuolio etiketės, tačiau kaip rodo įrašas per balsavimą dėl LEO LT, esant reikalui, pasirengęs daryti kompromisus su savo sąžine.

Tuo pačiu metu kaip ir Julius Sabatauskas „Snaigėje“ dirbo ir Liberalų ir centro sąjungos kandidatas į Seimą - Gediminas Jegelevičius (nuotr.kairėje) . Jau nuo 1990-ųjų ekonomisto išsilavinimą turintis G.Jegelevičius dirbo bendrovėje „Junda“, nuo 2000-ųjų vadovauja bendrovei „Jundos stalių gaminiai“. Įmonėje, kuri 85 proc. produkcijos eksportuoja, dviem pamainomis dirba 60 darbuotojų.

Dar vienas verslininkas Rimantas Dabulis bando savo sėkmę jau ne pirmuose rinkimuose. Per tą laiką jis spėjo pakeisti ne vieną partiją. Šiuo metu jis pilietininkas. Laisvalaikiu jis mėgsta žvejoti ir grybauti.

Dar vienas verslininkas Gediminas Daukšys (nuotr.dešinėje) - liberalų sąjūdžio kandidatas. Jis jau trečią kadenciją Alytaus miesto tarybos narys. Prieš ateidamas į politiką, 2000-aisiais deklaravo turįs turto už beveik milijoną litų. Šiuo metu jo gerokai mažiau, nors šeimai priklauso bendrovių „Dzūkijos uogos“, „TOKA“, „Vėtrija“, „Dzūkijos vėtra“ akcijos, namas Alyuje, du sklypai Alytuje ir Alytaus rajone bei statiniai Baltarusijoje. Politikavimo virusu vyras užkrėtė ir žmoną Ingą, kuri nesėkmingai kandidatavo pernai liberalų sąjūdžio sąraše į Alytaus miesto tarybą.

Jau trečią kadenciją  Alytaus miesto taryboje dirbanti Rima Rakauskienė (nuotr.kairėje) – konservatorių kandidatė.  Ji ilgą laiką dirbo bendrovėje „Lietuvos spauda“, vėliau talkino konservatoriams Seimo nariams.Šiuo metu ši konservatorė socialdemokrato A.Daugėlos pavaduotoja – Alytaus miesto vicemerė, besirūpinanti miesto įvaizdžiu. Spaudos ji ne kartą kritikuota, jog būdama dėrybinės grupės su „Maxima LT“ vadovė ji nepateikė gyventojams aiškių atsakymų, kai prekybos milžinas nusprendė nebevykdyti savo įsipareigojimų duotų miestui už bendrovei palankius sprendimus. Politikė savo deklaracijoje minimi 5 sklypai Alytaus rajone, 4 namai ir statiniai Alytaus rajone bei butas Alytaus mieste.

Zooinžinierė-pedagogė Danguolė Juozapavičiūtė (nuotraukoje iš pažinčių puslapio dešinėje)su Darbo partija 2007 metais patekusi į Alytaus miesto tarybą neslepia, jog politika jai - visiškai nauja sritis. Lengvai patekusi į savivaldybės tarybą, tokios pat sėkmės ji tikisi ir per Seimo rinkimus.

Šioje apygardoje ketino kandidatuoti ir socialliberas Vytautas Kirkliauskas, netikėtai žuvęs per šių metų Žolinės ilgąjį savaitgailį. Penkerius metus buvęs Alytaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, po 12 metų Vytautas Kirkliauskas sugrįžo į valdžią jau kaip miesto meras. Šiame poste  jis  išbuvo 7 metus. Trumpai Prezidentu buvęs Rolandas Paksas spėjo Vytautą Kirkliauską apdovanoti ordinu “Už nuopelnus Lietuvai”. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais  V.Kirkliauskas vienas iš bendrovės „Kauno tiltai“ vadovų.

„Jūs dabar norite vyrą padaryti moterimi, o moterį vyru. Aš prieš tai. …“
DELFI, 2005 11 23

Plačiau »

Leningrade ir Maskvoje mokslus baigęs Kazys Zulonas (nuotr. ir kairėje, ir dešinėje) 37 metus ištarnavo priešgaisrinėje apsaugoje, o kilus jo vadovaujamoje įstaigoje korupcijos skandalui, pats pasiprašė į pensiją. Tuomet STT nustatė, jog net 13 K.Zulono vadovaujamų pareigūnų pasirašinėjo įmonių, neatitinkančių priešgaisrinio saugumo reikalavimų, dokumentus. Tačiau K.Zulonas išėjo tik iš vadovo pareigų ir ėmė patarinėti į jo kėdę atsisėdusiam naujam direktoriui. Šių metų pradžioje jis pradėjo dirbti Vilniaus miesto turto departamento vadovu ir įsikūrė vienoje didžiausių savivaldybės pastato patalpų. Nuo 2003 metų generolu vadinamas pareigūnas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto. Turėtas žemes Vilniuje, Pašilaičiuose bei šalia Pavilnių regioninio parko turėtą namą su žeme bei butą Didžiojoje gatvėje jis yra pardavęs.

Konservatoriams šioje apygardoje atstovauja Edmundas Pupinis (nuotr. su gitara ir kairėje, ir dešinėje).

Fizinio lavinimo mokytojas socialdemokratas Valentinas Bubulis (nuotr. kairėje stovi kairėje), jau šešerius metu vadovauja Utenos Saulės gimnazijai. Jo iniciatyva Utenoje suburta beisbolo komanda, kurią jis ir treniruoja. Valentino Bubulio dukra Rasa prieš kelerius metus tapo realybės šou „Dangus“ laimėtoja.

Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojas liberalcentristas Vaclovas Samuolis, ilgus metus buvo karo prievolininkų atrankos komisijos pirmininku Utenoje.

Laisvalaiviu mėgstantis mėtyti pasagas provizorius Gintaras Vidžiūnas (nuotr. dešinėje) ne tik penkių vaistinių savininkas, bet ir sveikatos punktų Utenos rajone steigėjas. Jis atstovauja Darbo partiją.

13 metų statistikos departamente dirbusi ekonomiste statistike Sigita Burbienė (nuotr. kairėje), 1990-aisiais įstojo į Lietuvos demokratinę darbo partiją (šiandian LSDP) ir Seime dirbo tris kadencijas iš eilės. Nepatekusi į Seimą kaip Seimo narė, ji vis tiek liko dirbti šiame pastate Socialdemokratų frakcijos seniūno referente.

Aktorė Violeta Podolskaitė (nuotr. dešinėje)sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų teatre ir kine. Ji vaidino Džiuljetą K. Antanėlio ir S. Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje” (rež. E. Nekrošius), Sonią - A. Čechovo „Dėdė Vania” (rež. E. Nekrošius), Sarą - A. Ayckbourno “Normanų pergalės” (rež. K. Smoriginas) ir daugelyje kitų. 2001 metais Lietuvos teatrus, statančius spektaklius vaikams, subūrė į asociaciją. 2007-aisiais su Tėvynės Sčjungos sąrašu ji pateko į Vilniaus miesto tarybą. Kitas jos užsibrėžtas tikslas – vieta Seime.

Buvęs Švenčionių ir Vilniaus rajono mokytojas bei Vilniaus J.Basanavičiaus mokyklos direktorius Rimantas Remeika anksčiau dirbo Vilniaus rajono tarybos nariu, vėliau Vilniaus miesto taryboje, šiuo metu – Seimo nariu.

Mokslus Rusijoje baigęs, buvęs Tarybų Sąjungos Komunistų partijos narys Kazimieras Šiaulys prieš kelis mėnesius tapo Justiniškių seniūnu. Prieš tai jis dirbo atstovu ryšiams su visuomene Muitinės mokymo centre. Kadais jis buvo žinomas kaip „Estrados orbitos“ vedantysis.

Antrą kadenciją Seime dirbanti socialliberalė Nijolė Steiblienė (nuotr. kairėje pozuoja su šluota)jau turėjo progos šį pavasarį pasitikrinti savo reitingus, kai parlamentarai balsavo dėl jos, kaip Seimo pirmininko pavaduotojos kandidatūros. Deja, Seimo daugumos valia, ji nesurinko pakankamai balsų ir Seimo pirmininko pareigų negavo. Anksčiau ji dirbo Lietuvos Televizijos ir LNK žurnaliste. Pikti liežuviai plaka ir laikraščiai rašo, jog N.Steiblienės sūnui Nidoje priklausantis butas, tai klaipėdiečių šeimos atsidėkojimas Seimo narei, padėjusiai jiems pakeisti žemės paskirtį. Dar viena istorija ne kartą minėta žiniasklaidoje – Trakų rajone esančios A.Steiblio žemės.

72 metų Seimo narys darbietis Pranas Vilkas (nuotr. dešinėje) kažkada buvo precizinių staklių konstruktorius ir gamybos vadovas.

Nevedęs, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ finansistas ir atsidavęs verslininko Vidmanto Martikonio pagalbininkas Laurynas Kuzavas (nuotr. kairėje drauge su P.Auštrevičiumi) liberalų sąjūdžio narys.