Dar kelios savaitės ir Lietuvoje bus inauguruota naujoji prezidentė, anot ministrės Rasos Juknevičienės, nuo to momento šalyje pasklis šviesa. Dalia Grybauskaitė į kiekvieno mūsų gyvenimą įsiveržė drąsiai ir neleisdama ja suabejoti. Visiems, kad dar neseniai kalbėjo, jog niekas lietuvių nebesuvienys ir niekada nebebus Baltijos kelio, tai atsakas – lietuvių nuomonė apie Dalią Grybauskaitę vieninga – su ja siejamos permainos šalyje ir kiekvieno asmeniniame gyvenime. Galbūt taip ir bus, o galbūt tapsime politikos vadovėlio pavyzdžiu, jog ir iš didelio debesies kartais būna mažai lietaus.

53 metų farmacijos bendrovės „Eli Lilly Lietuva“ vadovė Aurelija Juškevičienė su Dalia Grybauskaite buvo klasiokės ir išliko draugėmis iki šių dienų. A.Juškevičienė prisimena, jog būsimą Prezidentę visi pravardžiavo Grybce, ji nebuvo gera mokinė, tačiau išsiskyrė kaip gera sportininkė ir stodavo ginti draugių, jei jas žemindavo berniukai. „Dalia pasimatymams, jausmų virpesiams neturėjo laiko – daug sportavo ir skaitė,“ – prisimena ilgametė draugė.

Toliau „Lietuvos rytas“ apklausia dar tuziną D.Grybauskaitės pažįstamų. Žinoma, šiandien kiekvienas pasistengs kažką prisiminti, matyto per televizorių, girdėto ar iš tiesų patirto. Vadintis Prezidentės draugu, norisi kiekvienam. O ką pati D.Grybauskaitė įvardintų draugais? Tikriausiai tame sąraše būtų A.Juškevičienė, galbūt Sveikatos apsaugos valstybės sekretorė Janina Kumpienė dar vienas kitas žmogus, tačiau neabejotinai, šiame sąraše būtų Briuselyje gyvenanti žurnalistė Žydrė Bakutytė (nuotr. kairėje) ir ilgametė padėjėja ir kaimynė Rima Kaziliūnienė (nuotr.dešinėje). Jų žmogiškas požiūris ir daugybė prisiminimų tikriausiai dar labiau sustiprintų pasitikėjimą būsima Prezidente.

Jonas Koryzna jau buvo patekęs į Nemalk.lt akiratį, kai savo deklaracijoje užmiršo surašyti visą savo turtą bei akcijas. Be to, Kauno miesto privatizavimo komisijos pirmininkas Jonas Koryzna užmiršo deklaruoti nuo 2007-ųjų esantis „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininku.

Nemalk.lt visiškai nenustebo, jog naujuoju „Lietuvos energijos“ vadovu tapo Aloyzas Koryzna. Per Dalios Grybauskaitės Prezidento rinkimų kampaniją buvo atkreiptas dėmesys, kad Kauno dujininkų Garbaravičių visa giminė rėmė ne tik pinigais, bet ir nuoširdžiais sveikinimais rinkimų naktį, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, jog tarp rėmėjų buvo ir Aloyzas Koryzna, ir jo sūnus Gediminas.

Kodėl konservatoriai jiems ilgus metus atsidavusį ir ištikimą Darių Masionį pakeitė Aloyzu Koryzna? „Jokių priekaištų iki tol nesulaukiau ir rezultatai mūsų geri, bendrovė pasirengusi naujiems iššūkiams ir jokios savo kaltės neįžvelgiu. Jokių signalų nesu gavęs“, - kalba „Verslo žinioms“ 2009 06 23 sakė D. Masionis. Matyt, dėl to, jog tai žymiai verslesnis bei asmeniškai energetikos verslo saitais apraizgytas vadovas.

2003 metų pradžioje buvo paskelbta apie būsimą  alkoholio bendrovių “Stumbras”, “Vilniaus degtinė”, “Alita” ir “Anykščių vynas” privatizavimą. Nors naujieji  šeimininkai surasti prieš 6  metus, dėl dviejų iš jų – „Alitos“ ir „Stumbro“ iki šiol netyla ginčai.

Po Seimo komisijos atlikto tyrimo, teismų, areštuotas tuometinio Valstybės turto fondo vadovo Povilo Milašausko (nuotr. dešinėje)  turtas. Dėl jo vaidmens privatizuojant „Alitą“ jam teks aiškintis teisme. O dėl „Stumbro“?

Pažyma apie “Latvijas Balzams” “nepatikimumą”

AB “Stumbras” privatizavimo istorijoje daugiausia - 158 mln pasiūlęs “Latvijas Balzams” remiantis Lietuvos valstybės saugumo pažyma buvo išbrauktas iš potencialių investuotojų sąrašo, o  AB”Stumbras” privatizavimo laimėtoja buvo paskelbta 6 mln litų mažiau pasiūliusi bendrovė “Mineraliniai vandenys’.

Tuo metu prezidentu buvo Rolandas Paksas, o jo  patarėjas Remigijus Ačas pasistengė, jog Saugumo departamente būtų sukurpta ne viena pažyma apie bendrovės  “Latvijas Balzams” nepatikimumą. Trumpam išgarsėjusi veikėja R.Smailytė telefoninio pokalbio metu pasakojo: „Vienu žodžiu, pateiktos buvo trys pažymos: pirma, kur Remigijus (Ačas - past.) užsakė iš anksto, antra - ten per vidurį, trečia - dabar. Visos skirtingos, žinai.(…) Ir svarbiausiai Remis  (Ačas - past.) sako: “Tai laimė, kad aš paėmiau tą pradžioje. Pačioje pradžioje, kai prasidėjo kadencija, tą pažymą. Nes dabar tai jų nesuvaldytum, viskas jau būtų”. Rolandas Paksas taip pat yra prisipažinęs, jog „tuo metu ant mano, kaip prezidento, darbo stalo yra gulėjusios kelios skirtingos su šia bendrove susijusios saugumo pažymos“.

Lietuvos spaudoje buvo skelbiama, jog “Latvijas Balzams” pagrindinis trūkumas, jog konkurso pažymoje nebuvo užpildytos visos grafos, tarp jų ir laukelis apie įmonės akcininkus.  Šio formalumo bei Saugumo departamento sukurptų pažymų užteko,  kad bendrovė būtų išbraukta iš konkurso.  Tuo tarpu, iškart po šio įvykio “Latvijas Balzams” atstovų surengtoje spaudos konferencijoje buvo tvirtinama, jog bendrovė išsamiai atsakė į visus Valstybės turto fondo  jai pateiktus klausimus. 

“Latvijas balzams” privatizavimo konkursą 1998-aisiais  laimėjo bendrovė “Rigas Vini”, kurios  10 proc. priklausė “Ave Lat” grupei siejamai su to meto Latvijos premjeru Andrisu Škele.  Po trejų metų 87,99 proc. “Latvijas Balzams” akcijų įsigijo Olandijoje registruota bendrovė “S.P.I.”.

Lietuvos saugumo specialistų parengtoje pažymoje dėl “Latvijas Balzams” buvo rašoma apie vienam iš  “S.P.I.” vadovui Jurijui Šefleriui Rusijoje iškeltą baudžiamąją bylą. Šios bylos esmė – 2001-aisiais metais tarp S.P.I. grupės” ir Kremliaus prasidėjęs konfliktas dėl “nacionalinės vertybės”- rusiškosios degtinės”.  2001-aisiais  “S.P.I.” grupė savo vardu įregistravo degtinės “Moskovskaja”, “Stolichnaja” ir kt. prekės ženklus.  Dėl to kilo skandalas ir buvo iškeltos bylos, tarp jų ir baudžiamoji, kurioje minima, kad J.Šefleris grasino degtine prekiaujančios valstybinės paskirties įmonės„Sojuzplodoimport“ vadovui V.Loginovui.

“S.P.I” grupė rusiškų degtinių pavadinimais prekiauja 100 pasaulio šalių. Šaltiniai teigia, jog bendrovės „S.P.I“ prekinių ženklų vertė yra gerokai didesnė nei 1 mljrd.dolerių. Kadangi dėl nepalankių politinių aplinkybių, “S.P.I.” bendrovė buvo priversta nutraukti degtinės gamybą Rusijoje, ji įsigijo “Latvijas Balzams” kontrolinį paketą bei planavo įsigyti “Stumbro” gamyklą Lietuvoje.

Spaudos konferencija dėl „Mineralinių vandenų“ nepatikimumo

Tuomet, prieš  6 metus, alkoholio įmonių privatizavimo įkarštyje Seimo nariai socialdemokratai Kęstutis Kriščiūnas ir Vasilijus Popovas suabejojo ne „Latvijas Balzams“, o kito „Stumbro“ privatizavimo dalyvio - bendrovės „Mineraliniai vandenys“ patikimumu. Spaudos konferenciją surengę Seimo nariai klausė, ar „Mineraliniai vandenys“ yra finansiškai pajėgūs būti pagrindiniu „Stumbro“ investuotoju  ir nuogastavo, ar bus išsaugota gamyba bei darbo vietos Antanave ir Balbieriškyje, ar bus rasta eksporto rinkų, ar nebus imamos naujos paskolos įkeičiant „Stumbro“ turtą ir ar pats įmonės privatizavimas nevyksta iš dalies paties „Stumbro“ lėšomis esančiomis depozitinėse sąskaitose. Už šių klausimų uždavimą K.Kriščiūnas ir V.Popovas buvo svarstyti etikos komisijoje, turėjo gintis teisme ir iš dalies išsižadėti savo žodžių. Kaip rodo šiandieninė situacija, daugelis Seimo narių nuogąstavimų pasirodė esant tikra tiesa.

Su „savu“ - paprasčiau

Alkoholio įmonių privatizavimo metu rinkos ekspertai nustebę komentavo, kodėl pelningai veikiančiai „Stumbro“ bendrovei turto fondas nustatė mažesnę už nominalą akcijų paketo kainą. Pradinė valstybės turėtų 91,95 proc akcijų paketo kaina buvo 107 mln. litų. FMĮ „Finasta“ finansų makleris Aurelijus Rimkus tokį žingsnį aiškino noru kuo greičiau parduoti turimas akcijas, o FMĮ „Jūsų tarpininkas“ finansų makleris Aurimas Launikonis sakydamas, kad „Stumbro“ verslas galėtų kainuoti tiek, kiek nustatė Privatizavimo komisija, siūlė atkreipti dėmesį, kad įmonė „dar turi apie 50 mln indėlių, grynųjų pinigų“.

Paaiškėjus, jog didžiausią kainą  už AB „Stumbras“ akcijų paketą pasiūlė „Latvijas balzams“, o ne „Mineraliniai vandenys“, buvo pateikta viena iš trijų Saugumo departamento su tuometiniu prezidentu R.Paksu suderinta pažyma apie latvių bendrovės nepatikimumą, o Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas žurnalui „Ekstra“ neslėpė, jog „su savu ir gerai žinomu pirkėju ar investuotoju yra daug paprasčiau spręsti turtinius ginčus, blogiausiu atveju – bylinėtis teisme. Visai kas kita, kai teismas vyksta svetimoje šalyje. Bandėme bylinėtis su norvegų kompanija, turime problemų ir su Singapūre registruota bendrove. Ginti savo valstybės interesus svetimoje šalyje yra be galo sunku. Tai kainuoja didžiulius pinigus, o rezultatų neįmanoma nuspėti.“

Lentelėje AB „Stumbras“ privatizavimo sąlygos ir įsipareigojimai bei konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai

Loreta Graužinienė pakeitė ne tik dalį savo pažiūrų, apsirengimo, makiažo stilių. Visgi, viena detalė lieka nepakeičiama ir apie tai internete jau kuriami šaržai.

Ištrauka iš socialinių inovacijų fondo metodikos:

Pedagogas: „Ar jūs žinote kas nutiko?“

Keletas mergaičių ir berniukų: „Taip, jie įsimylėjo!”

Berniukas: „Jie gėjai!”

Mergaitė: „ Aš nežinau… Norėjau, kad jis vestų princesę. Ji tokia graži.“

Berniukas: „Aš esu buvęs vestuvėse, kur tuokėsi dvi moterys.“

Tęsiamas pokalbis apie tai, kaip susituokė dvi jo tėvų draugės lesbietės. (…).

Daugiau apie socialinių inovacijų fondą:

http://www.lpf.lt/lt/apiesif.html

Socialinių inovacijų fondo dalininkai: Vincė-Vaidevutė Margevičienė, Liudmila Mecajeva, Arminas Ragauskas, Inga Čisler, Sigitas Godelis, Henrikas Ivaškevičius, Eugenijus Verbavičius, Zigmantas Kazakevičius, Petras Mikelionis, Zina Kubilienė, Raimundas Barcevičius, Valda Vainauskienė, Audronė Kisielienė, Oleg Mecajev, Stichting Gamma Dienstverlening B.V., atstovaujama Brouwers Antonius Gerardus Maria.

Prezidentė Vincė-Vaidevutė Margevičienė

Europos Sąjungoje esame jau beveik 5metus, tačiau nežinome elementariausių dalykų. Tuo įsitikino Nemalk.lt  apklaususi beveik 100 žmonių. Pasirodo, absoliuti dauguma apklaustųjų mano, jog Europos komisija pati atkreipė dėmesį, susirado, įvertino  ir paskyrė Dalią Grybauskaitę eurokomisare.  Jos darbas Briuselyje daugumos vertinamas kaip jos asmeninis ir profesinis laimėjimas.

Šiandien, kai didžiosios Lietuvos gyventojų dalies pasitikėjimo Dalia Grybauskaite  euforija pasiekė aukščiausiąjį laipsnį, niekas nebenori girdėti, kad ji į šias pareigas buvo deleguota Lietuvos vyriausybės, kuriai tuo metu vadovavo Algirdas Brazauskas.  Dalią Grybauskaitę į šias pareigas paskyrė Lietuva.  Žodis komisaras   kilęs iš viduramžių lotynų kalbos žodžio commissarius, iš lot. dalyvio commissus (šis iš. lot committere) ‘kuriuo tikima, patikėtinis’. Anglų kalboje žodis commissary žinomas nuo 1362 m., kur reiškė ‘žmogus, kuriam aukštesnė institucija patikėjo tam tikrą pareigą’.

Ta aukštesnė institucija – Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė, Lietuva, 2004 m.  

Jei A.Brazauskas būtų pasirinkęs kitą tuometinį savo vyriausybės narį, pavyzdžiui,  Petrą Čėsną, Juozą Oleką ar Zigmantą Balčytį  - tai tas žmogus ir būtų buvęs eurokomisaru. 

Šiais metais keisis ne tik Lietuvos Prezidentas, šiais metais, po Europos Parlamento rinkimų bus formuojama ir nauja Europos komisija bei ES narės paskirs savo naujus  komisarus.  Kol kas dar nekalbama, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos komisaru. Net jei Dalia Grybauskaitė nebus išrinkta Prezidente, dar nereiškia, jog ji ir vėl bus pasiūlyta atstovauti Lietuvai, todėl pareiškimai, jog D.Grybauskaitė dėl meilės Lietuvai atsisako 10 kartų daugiau apmokamo darbo Europos komisijoje yra spekuliatyvios. Juk gali taip nutikti, jog ji nebus išrinkta nei Prezidente, nei bus pasiūlyta būti Lietuvą atstovaujančia komisare ir teks varžytis dėl buhalterės darbo kurioje nors įmonėje už  1-6 tūkstančius litų.

Nemalk.lt atlikta apklausa nustebino ir tuo, jog dauguma apklaustųjų mano, jog Dalia Grybauskaitė prieš  5 metus dalyvavo ir  buvo išrinkta į Europos parlamentą ir jame padarė Europos komisarės karjerą. Kadangi prieš 5 metus Dalia Grybauskaitė ėjo finansų ministrės pareigas, tikėtina, jog net jei ji ir būtų dalyvavusi Europos Parlamento rinkimuose, vienintelis sąrašas į kurį ji galėjo būti pakviesta, galėjo būti socialdemokratų. Pastaruosius 5 metus Lietuvą Europos parlamente atstovavo  2  socialdemokratai – Justas Paleckis ir Aloyzas Sakalas. Dalios Grybauskaitės net nebuvo socialdemokratų sąraše į Europos parlamentą. Šie – Prezidento - rinkimai yra pirmieji, kuriuose dalyvauja Dalia Grybauskaitė.

Lietuva, kaip ir visos kitos Europos sąjungos šalys į Europos komisiją delegavo po 1 komisarą. Ar Dalios Grybauskaitės pozicija buvo išskirtina?

Kiekvienas iš 27 šalių komisarų turi savo kuruojamą sritį. Už ekonominę ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos narys ispanas Joakinas Almunia. Būtent jis dažniausiai komentuoja Europos Sąjungos finansų situaciją. Štai prieš mėnesį jis pateikė labai aiškų siūlymą Rytų Europos šalių vyriausybėms  - mažinti atlyginimus valstybės tarnautojams ir kitais būdais „karpyti“ išlaidas, kad sumažintų biudžeto deficitą.

 Ką tuomet veikia Dalia Grybauskaitė, atsakinga už biudžetą?  Dalios Grybauskaitės pareigos – buhalterė. Todėl ji skirtingai nei J.Almunia, galvodama apie tūkstantinę Lietuvos valstybės tarnautojų – rinkėjų armiją  prieš 2 dienas tvirtino, jog valdininkams atlyginimų mažinti nereikia arba tai daryti siūlo tik „kraštutiniu atveju“.

Žinoma, net ir buhalterės pareigų negalima sumenkinti, tačiau kiekvienas te sprendžia pagal buhalterės/iaus vaidmenį jo kompanijoje ar įstaigoje. Tai ne finansų ar bendrovės direktorius, o buhalteris. Žmogus, kuriam svarbiausia suvesti kredito ir debeto eilutes nepažeidžiant sukurtų taisyklių.  Ir net jei eilutės nesutampa, jis skirtingai nei įmonės ar įstaigos direktorius, gali sau leisti ramiai miegoti, nes jo darbas ne gilintis į priežastis  ir siūlyti sprendimus. Jo darbas sudėlioti skaičius.

Prieš kelis mėnesiu, kai Lietuvos finansų ministru, kurio darbas būti Lietuvos finansininku, o ne buhalteriu, tapo A.Šemeta, visi jau suprato, ką reiškia itin siauras buhalterinis ir exelinis mąstymas, o ne finansų politikos įžvalgos.

Ar Dalia Grybauskaitė vertinama Europos Komisijos kabinete? Akivaizdu, jog labiau vertinamas Estijos deleguotas komisaras, kuris yra vienas iš Europos komisijos vadovo portugalo  Josė Manulel Barosso pavaduotojų. Be esto pavaduotojais išrinkti ir Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos komisarai.

Gal tuomet bent latvių komisaras neturi svarbios srities ar įtakos?  Deja, bet ir čia negalime pasidžiaugti pranašumu, nes Latvijos komisaras atsakingas už visos Europos Sąjungos energetikos ūkį.

Europos komisaras eidamas šias pareigas negali proteguoti savo šalies interesų. Jam turi rūpėti bendri – europiniai tikslai. Visgi, net ir aukščiausias pareigas einantis žmogus gali išlikti savo šalies patriotu ar bent jau nekenkti savo šaliai. Tuo tarpu Dalios Grybauskaitės darbas Briuselyje prasidėjo nuo skandalų. Apie kenkėjišką Lietuvai  eurokomisarės politiką ne kartą užsiminė A.Sakalas, o prieš 5 metus Gediminas Vagnorius viešai siūlė atšaukti  Lietuvą savo pareikšimais žeminančią komisarę.  “Lietuvos deleguotos komisarės D. Grybauskaitės pataikaujantis pareiškimas Europos Parlamentui, jog ji, kaip Europos Komisijos narė, “negali būti savo šalies atstovas” – tai demonstratyvus Lietuvos interesų ignoravimas, kuris gali paskatinti ir kitus politikus pasirinkti asmeniškai patogesnę, bet Lietuvai labai žalingą gyventojų interesų nepaisymo poziciją”, – dar 2004-aisiais sakė G. Vagnorius. Jo teigimu, dar būdama finansų ministre būsimoji Lietuvos komisarė D. Grybauskaitė nesirūpino nei Europos Sąjungos fondų lėšomis Lietuvai, nei Ignalinos atominės elektrinės bent antrojo bloko išsaugojimu ar deramų uždarymo išlaidų kompensavimu, nei finansine parama žemės ūkio gamybai (didesnėms kvotoms) prieš stojant į Europos Sąjungą palaikyti, nei milijardinių rublinių indėlių lėšų grąžinimu iš užsienio.

Kaip rodo visuomenės apklausos, šiuo metu Dalia Grybauskaitė yra ryškiausia lyderė kovoje dėl LR Prezidento posto.

Gitanas Nausėda save vadinantis Klaipėdos vilniečiu šalia Pučkorių atotangos pasistatė įspūdingą stiklinį kubą. Nors namo gyvenamas plotas 200 kvadratinių metrų, tačiau stiklinio kubo, kuriame jis stovi tūris 1500 kubinių metrų. Kadais šią itn gražią ir ramią vietą buvo nusižiūrėjęs ir stovėjusius trobesius įsigijęs prieš kelerius metus mirtinai sumuštas menininkas Valdas Neimantas, tačiau vėliau juos pardavė vadinamam būsimuoju Prezidentu Gitanui Nausėdai.  Įspūdingojo namo statyba (o tikliau įteisinimas) užtruko gan ilgai. Statinys pripažintas tinkamu naudoti tik 2007-ųjų pabaigoje, registro nustatyta reinkos vertė - virš milijono litų.

Nors Gitano Nausėdos pavardė visad šmėžavo tarp Prezidento rinkimų favoritų, ekspertai itin jo rimtai nevertino. Viena priežasčių, senas posakis, jog patarėjai netampa Prezidentais. Kita priežastis susijusi su vis labiau žmones slegiančia ekonomine krize. Kaip žinia, Gitanas Nausėda daugelį metų dirba iš Lietuvos piliečių daugiau nei iš visų skandinamų mokamų mokesčių susižeriančiame SEB banke.

Konstitucinio Teismo paskelbtas nutarimas iš esmės patvirtino, jog abejonės dėl „Leo LT“ įsteigimo ir veiklos konstitucingumo bei teisėtumo turėjo pagrindą.

Pažvelkime į įvykius chronologiškai:

2007 06 28 – Seime priimamas Atominės elektrinės įstatymas. Paradoksalu, bet šiame ATOMINĖS ELEKTRINĖS  įstatyme rašoma, kad atominė „gali būti“ statoma. O gali būti ir ne. Šiandien atvertus tos dienos Seimo stenogramas matome, kaip vienintelis Jurgis Razma plėšosi, kad įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, jog atominės elektrinės statyba bus pagrindinis su nacionaliniu investuotoju kuriamos bendrovės tikslas ir siekis.  Jam pritaria saujelė konservatorių, liberaldemokratų ir mišrios frakcijos narių.

O prieš balsuoja ne tik socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai – įstatymo stūmikai. Jei šiandien Seime esantys politikai Vytautas Bogušis, Raimundas Palaitis nebūtų balsavę „prieš“, jei Vytautas Grubliauskas bei sąžinės balsu pretenduojantys būti i konservatoriai Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Ramūnas Garbaravičius nebūtų “susilaikę”, Jurgio Razmos formuluotė - statyti elektrinę būtų įteisinta įstatymu. Jei ne šie garbingieji politikai, Konstituciniam teismui būtų buvę perpus mažiau darbo. Ar bent vienas iš jų jaučiasi asmeniškai atsakingas?

Tai, jog šis įstatymas buvo priimtas, matyt, burnoti nereiktų. Mat, jį priimant buvo suplakti du dalykai – atominė elektrinė ir nacionalinis investuotojas. Kadangi dauguma Lietuvoje palaiko atominės elektrinės statybos idėją, ir seimūnai, norėdami parodyti tai, privalėjo balsuoti ir už priedėlį – nacionalinį investuotoją. Tačiau padaryti pakeitimų, kaip bandė J.Razma, galėjo bandyti kiekvienas. Bet bandė vos keli.

Bevartant 2007 06 28 dienos stenogramas, matyti, jog itin sklandžiai – be jokių pastabų, komentarų ar replikų buvo priimti įstatymo pirmieji straipsniai, kurie 2008 02 01 skubos tvarka buvo pakeisti.

2008 02 01 dienos Seimo posėdis, tikėtina, ateities kartų bus nagrinėjamas vadovėliuose kaip politinės nuomonės pardavimo diena. Tai diena, kai dauguma kėlę ranką už įstatymo pataisas, puikiai žinojo, jog pažeidžia konstituciją ir kelia ranką prieš Lietuvos, savo vaikų ateitį. Jie pademonstravo, jog Seimo nariai tėra oligarchų įrankiai.

Prisimenant tą dramatišką dieną, belieka konstatuoti prieš pat lemiamą balsavimą salėje liko tik 72 Seimo nariai, vos vienu daugiau nei reikalingas kvorumas. Iš salės išėjus visiems įstatymo priešininkams, Darbo partijos nariai susižvalgė tarpusavyje – tai buvo ženklas imtis „atsarginio“ balsavimo varianto – visiems balsuoti “prieš”. Tačiau į salę įlėkus vėluojančiam ir už įstatymą balsuoti pasiruošusiam Liberalų sąjūdžio atstovui Audriui Endzinui, po minutės buvo paskelbta dar viena registracija.  Dar po minutės į salę grįžo priešiškai nusiteikę liberalcentristai.  Iš Darbo partijos narių vienintelė Loreta Graužinienė spėjo viską susiskaičiuoti ir „sužaisti“ tikrąjį  Darbo partijos žaidimą. Vėliau kiti Darbo partijos nariai graužėsi nagus, neperskaitę frakcijos seniūnės lūpose komandos. Taip būtų nušovę du zuikius: kaip ir žadėję nacionaliniam investuotojui - užtikrinę kvorumą ir balsavę „prieš“ kaip opozicija.

Įdomu, jog balsavimo metu salėje buvo 3 Seimo nariai, užsiregistravę balsavimui ir pirmą, ir antrą kartą, tačiau taip ir nebalsavę.  Jų vaidmuo istorijoje išliks svarbus, nes tik jų dėka pirmąjį kartą  salėje buvo kvorumas. Jie plėšomi prieštaringų jausmų dirbo „kvorumu“, tačiau, jei šiandien jų paklasutumėte, kaip jie balsavo,  socialdemokratai Juozas Olekas ir Mindaugas Subačius bei Naujosios sąjungos frakcijos narys Antanas Valionis muštųsi į krūtinę ir sakytų: „AŠ NEBALSAVAU“. Taip, mygtuko jie nespaudė, tačiau salėje buvo ir savo kūnais užtikrino įstatymo priėmimą. Gėdingas elgesys.

2008 m. balandžio 23-ąją Seimas pirmą kartą suabejojo tuo metu lygiai prieš 70 dienų priimtomis pataisomis. Tuo metu pasigirdo pirmieji siūlymai kreiptis į konstitucinį teismą  ir prašyti j išaiškinti:

- ar teiginys apie LEO bendrovės pelno siekimą sau neprieštarauja Konstitucijos straipsniui, jog „Valstybė gina vartotojo interesus?;

-  ar bendrovė valdysianti pagrindinę LR elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus neprieštaraus Konstitucijai, kuri sako, jog „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“ ,

- kadangi kuriant nacionalinį investuotoją buvo pasirinkta vienintelė bendrovė „VST“, ar tai nepažeidžia Konstitucijos, kuris „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.

Po įstatymo priėmimo praėjus 70 dienų, jau  48 Seimo nariai manė, jog jų pačių priimtas įstatymas prieštarauja konstitucijai. Savo abejones jie užtvirtino parašais. Tačiau lemiamą dieną, kai jau reikėjo svarstyti kreipimąsi į Konstitucinį teismą Seimo salėje, savo pačių parašo išsigando ir į posėdį neatvyko ne tik  Petras Auštrevičius iš Liberalų sąjūdžio ir liberaldemokratas Remigijus Ačas, konservatoriai Vincė Vaidevutė Margevičienė, Emanuelis Zingeris,  Kazys Starkevičius, bet  net ir Jurgis Razma.

Jau po dviejų mėnesių balsuojant dėl LEO teisėtumo, dalis parlamentarų suprato klydę. Pirmieji atgailauti pradėjo socialdemokratai Česlovas Juršėnas, Milda Petrauskienė ir Jonas Jagminas.

Liberalų sąjūdžio atstovai Eligijus Masiulis ir Vytautas Grubliauskas Seimo salėje dirbo kaip „kvorumu‘, gėdingai sėdėjo, tačiau nepaspaudė nei vieno mygtuko.

Žinodami, kad bus balsuojama dėl LEO teisėtumo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą,   į Seimo salę pabijojo įžengti abu LEO krikštatėviai Gediminas Kirkilas ir Vytas Navickas bei Vilija Blinkevičiūtė, Bronius Bradauskas, Juozas Olekas ir Dalia Teišerskytė, Gintaras Steponavičius, Dangutė Mikutienė, Algis Čaplikas,  Raimundas Palaitis, Kęstutis Daukšys, o taip pat vienas pagrindinių LEO kūrėjų konservatorius Audronius Ažubalis.

Algirdas Sysas ir Algirdas Butkevičius balsuojant dėl  LEO kūrimo nedalyvavo tačiau atėjo pareikšti, kad neabejoja, jog bendrovė sukurta teisėtai ir Konstituciniam teismui šios bylos puslapių atversti neverta.

Kaskart,  kai buvo balsuojama dėl  LEO interesų, juos geriausiai atstovavo socialdemokratai Zigmantas Balčytis,  Irena Šiaulienė, Algimantas Salamakinas. Nepriekaištingai LEO nuostatas, kurios  dabar Konstitucinio teismo jau pripažintos kaip pažeidusios konstituciją, gynė ir Kazimiera Prunskienė.

(b.d.)