Išgirdusi, jog Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) bei ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė memorandumą, kuriame tenkinami smulkiųjų reikalavimai, todėl planuotas piketas prie Seimo rūmų, kuriam Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą, NEBEBUS rengiamas, Nemalk.lt laukė “Fronto” lyderio Algirdo Paleckio reakcijos, kuris netrukus  patvirtino  perimąs mitingo organizavimą, nes tam turįs ne tik noro, bet ir gebėjimų. Prieš kelias dienas per televiziją asmeniškai  dalyvauti pikete pažadėjo ir Vilniaus miesto tarybos narys Audrius Butkevičius.

Plačiau »

Paskutiniuoju metu Audrius Butkevičius vertėsi konsultacijomis. Šiame name Paupio 14, Vilniuje(nuotr.) politikas ne tik gyvena. Čia įkurtas ir jo “Pilietinių iniciatyvų plėtros centras”. Nors politikas teigia nekilnojamojo turto turės tik Gruzijoje, tačiau jam priklauso 20 arų sklypas Vilniuje, Džiaugsmo gatvėje.

Plačiau »

Viena iš Vilniaus vicemero, buvusio socialdemokrato  A.Paleckio veiklos sričių - kūno kultūros ir sporto reikalai Vilniaus mieste. Drauge su vicemeru E.Lementausku ir tarybos nariu Audriumi Butkevičiumi, jis ėmėsi nacionalinio stadiono stūmimo bet kuria kaina projekto.

Nors teisiškai tokia procedūra nėra apibrėžta, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, jog tiek projektavimo, tiek statybos darbus toliau tęs tos bendrovės, kurios tai pradėjo prieš 20 metų. Buvo prisiminta, jog istoriškai galima būtų sakyti, jog kadais veikusio Miestų statybos projektavimo instituto Vilniaus 2-ojo skyriaus teisių perėmėjai yra projektavimo bendrovė „Viltekta“, o Vilniaus statybos tresto aštuntoji valdyba dar ir šiandien veikia kaip statybos bendrovė „Veikmė“.

Plačiau »

Vilniaus miesto tarybos narys Audrius Butkevičius skelbiasi turintis nekilnojamojo turto tik Gruzijoje. Tokią paskutiniąją jo turto deklaraciją yra paskelbusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Prieš metus, kandidatuodamas į Vilniaus miesto tarybą, Audrius Butkevičius tvirtino neturįs jokio turto.

Audrius Butkevičius nuslėpė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Vilniuje. Šį 20 arų žemės sklypą Džiaugsmo gatvėje Vilniaus apskritis suformavo 2005-aisiais, o 2006-ųjų kovo 10 dieną jį lengvatinėmis sąlygomis pardavė Audriui Butkevičiui kaip Nepriklausomybės akto signatarui.

Plačiau »

ylant aistroms, kiek kainuos, kas statys ir kas bus subrangovai, dar nebuvo diskutuota, kiek kainuos stadiono projektavimo darbai bei įvairios ekspertizės.

Tvirtinama, jog projektavimo darbai kainuos apie 10 milijonų litų. Tačiau projektuotojų pateikta sąskaita bus žymiai didesnė, nes į ją bus įtraukti ir projekto vertinimo ekspertų išlaidos. Dvi ekspertizės jau atliktos. Planuojama, jog trečiąją, pačia brangiausią ekspertizę atliks maskvos ekspertai.

Pirmąją ekspertizę už beveik 50 tūkstančių eurų 2007 09 24 pristatė Vokietijos bendrovė „HPP International“. Antrąją ekspertizę 2007 11 14 parengė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“.

Vokietijos bendrovės HPP International“ atlikta ekspertizė parengta remiantis FIFA ir UEFA rekomendacijomis bei joje išdėstyti projekto trūkumai iki mažiausios smulkmenos. Vilniaus miesto tarybos nario, liberaldemokrato Audriaus Butkevičiaus iniciatyva Maskvoje rasti ekspertai dar kartą vertins stadiono projektą. Šį kartą ekspertizė kainuos jau daugiau nei 1 milijoną eurų be PVM.

2008 sausio 18 dieną vykusiame Nacionalinio stadiono darbo grupės pasitarime Vilniaus miesto savivaldybėje prisistatė ekspertai iš Maskvos „Ebert International &Co“. Jiems buvo pateiktos parengtos pasirašymui darbų sutartys. Žurnalsitai į posėdį nebuvo įleisti.

Pagal E.Lementausko ir A.Butkevičiaus sugalvotą schemą, su ekspertais sutartį, parengtą rusų kalba, pasirašys stadioną projektuojanti bendrovė „Viltekta“.  Jie ir sumokės  4 294 316 litų bendrovei  „Ebert International &Co“. Šiuos mokėjimus “Viltekta”  įtrauks į projektavimo darbų sąskaitą, kuri bus pateikta generaliniam stadiono statybos darbų rangovui bendrovei „Veikmė“, o ši sąskaitą pateiks Vilniaus miesto savivaldybei.

Nors praėjo daugiau nei 20 metų nuo nacionalinio stadiono statybos pradžios Vilniuje, nusprendus toliau tęsti jo statybą, atsirado visi prieš 20 metų projektavę ir statę šį objektą rangovai. Kaip teigiama 2007 spalio 2 dieną pasirašytoje sutartyje. Ir „Veikmė“, ir „Vilniaus kapitalinė statyba“ yra kadais stadioną stačiusių bendrovių teisių perėmėja.

Labai gaila, tačiau registro duomenyse tokių faktų aptikti nepavyko. AB „Veikmė“ įsikūrė 1992 04 23, o nuo 1996 04 03 veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė. Teisininkai į kuriuos kreipėsi Nemalk.lt, vieningai sakė, jog UAB „Veikmė“ negali būti sovietinių laikų tresto „Vilniaus statyba“ teisių parėmėja. Visgi, kaip matyti iš sutarties, šiandieniniame Vilniuje – viskas įmanoma.

Ta pati istorija ir su UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, kuri teigia esanti Vilniaus miesto VYKDOMOJO KOMITETO kapitalinės statybos valdybos teisių perėmėja.

Dar vienas įdomus faktas, jog paskutinėmis Rolando Pakso kaip Vilniaus mero dienomis, 2000 lapkričio 6 dieną, su UAB „Veikmė“ buvo pasirašytas susitarimas dėl stadiono statybos darbų tęstinumo, kuris anot šiandieninės miesto valdžios „galioja iki šiol“ (2007 06 26 raštas Viešųjų pirkimų tarnybai).

Tai kas yra teisė, sutartys ir susitarimai Lietuvoje ir kaip plačiai išsiplėtė jos ribos, kai Vilniaus miesto valdžioje atsidūrė E.Lementauskas ir A.Butkevičius (nuotr.)

Sunku vertinti, ar septynerius metus šiais laikais galima vadinti tokiu terminu, kuris tuomet vykusius įvykius jau pavertė istorija. Tačiau juos prisiminti visada labai įdomu.

Tada naujienų agentūra BNS rašė, kad 2000 metų kovo 18 dieną Vilniaus 3-sias apylinkės teismas patenkino Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos teikimą atleisti nuo likusios bausmės nuteistąjį Seimo narį Audrių Butkevičių.
 
Nuo 1997 metų rudens suimtas ir kalintas A.Butkevičius kovo 20 dieną išėjo į laisvę. Administracijai buvo įteikta teismo nutartis dėl atleidimo pirma laiko nuo bausmės, ir A. Butkevičius iš karto buvo paleistas į laisvę.

Kaip rašė tuometinė spauda, A.Butkevičius buvo sulaikytas 1997 metų rugpjūtį, įtarus jį pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu. Seimo narį “Draugystės” viešbutyje Vilniuje sulaikė Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kai jis, iš bendrovės “Dega” vadovo Klemenso Kiršos ėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį.

1998 metais Seimo narys buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų, bauda ir turto konfiskavimu.

Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos teikime teismui buvo rašoma, kad nuteistasis A. Butkevičius savo elgesiu įrodė, kad pasitaisė. Seimo narys neturėjo nuobaudų, 3 kartus buvo paskatintas.

Paleisti A. Butkevičių, atlikus du trečdalius bausmės, teismas nusprendė, išnagrinėjęs kolonijos teikimą ir nustatęs, kad pasitvirtino teikime išdėstyti teiginiai.

A. Butkevičius teismui pažadėjo sumokėti 50 tūkst. litų nuosprendžiu jam skirtą baudą. Jis teigė, kad būdamas kolonijoje, to padaryti negalėjo.

Seimo narys tada sakė, kad laisvėje, visų pirma, kovosiąs, kad valstybinis teroras prieš savo piliečius būtų nutrauktas. Su tuo A. Butkevičius sakė kovosiąs psichologiškai, o psichologinis karas prasidėjo jau anksčiau.

“Per tuos dvejus metus Vytautas Landsbergis tapo pajuokos objektu, iš kurio tyčiojasi visi, kas netingi. Manau, kad tame nemenka ir mano dalis”, - tada naujienų agentūrai BNS sakė A. Butkevičius. Šie jo žodžiai buvo cituojami ir kituose media kanaluose - spaudoje, radijuje, televizijoje.

Nuo to laiko A. Butkevičius greičiausiai save mato kaip kareivį, kovojantį prieš biurokratinį baudžiavini monstrą - Lietuvos valstybę. Tarp kitko, šis sakinys - sutrumptinti paties politiko žodžiai.

Kalėdamas kolonijoje A. Butkevičius reikalavo iškelti baudžiamąją bylą tuometiniam Seimo pirmininkui, dabar europarlamentarui, Vytautui Landsbergiui. Jį nuteistasis kaltino valstybės įstatymų bei Europos žmogaus teisių konvencijos normų pažeidinėjimu.

“Kišimasis į teismų darbo, teismų ekspertų įtakojimas, marionetinė Generalinės prokuratūros veikla, specialiųjų tarnybų panaudojimas susidoroti su V. Landsbergio klikai nepriimtinais žmonėmis tapo mūsų gyvenimo rutina”, - šitaip viešame laiške Seimo nariams ir žiniasklaidai rašė tuo metu dar už grotų buvęs A. Butkevičius.

Jis tada teigė, kad “valstybės strateginių interesų ignoravimas, viešas, ciniškas užsienio kapitalo grupuočių protegavimas, sukuriant joms išskirtinai palankias sąlygas, maišto Lietuvoje kurstymas, teroristinių aktų politinis pateisinimas, baudžiamųjų bylų už jų atlikimą slopinimas yra dar viena V. Landsbergio klikos nebaudžiamos veiklos sritis”.

A. Butkevičius kreipėsi ir į tuometinį generalinį prokurorą Kazį Pėdnyčią, prašydamas atlikti spaudoje paskelbtų faktų tyrimą, iškeliant baudžiamąją bylą “piliečiui V. Landsbergiui”.

A.Butkevičius buvo ir pirmasis Nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministras. Tačiau paleistas iš kolonijos, jis ilgai Lietuvoje neužsibuvo.

Jis streikų klausimais pradėjo konsultuoti Baltarusijos Helsinkio komitetą, mėgino parduoti televizijai projektą, kurio vedėju būtų tapęs. Taip pat, apskundė Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui. Byloje prieš Lietuvą jis dalyvavo kartu su prieštaringai pagarsėjusiu vienu pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos kapitalistu Arvydu Stašaičiu.

2002 metų kovą buvęs Seimo narys A. Butkevičius Europos žmogaus teisių teisme prisiteisė iš Lietuvos beveik 30 tūkst. litų už jo teisių pažeidimus. Teismas antradienį pranešė, kad moralinę žalą A.Butkevičiui įvertino 5 700 eurų (19 665 litai), o bylinėjimosi išlaidas - 2 900 eurų (10 005 litai). A.Butkevičius, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, siekė 2 mln. litų kompensacijos.

Teismas nusprendė, kad A.Butkevičiaus atveju buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į laisvę bei asmens neliečiamybę, taip pat jo nekaltumo prezumpcija.

A.Butkevičius Europos žmogaus teisių teismui skundėsi, kad buvo neteisėtai laikomas suimtas nuo 1997 metų lapkričio 30 iki 1997 gruodžio 8 dienos, nuo 1997 gruodžio 31 dienos iki 1998 sausio 8 dienos. Jis taip pat skundėsi negalėjęs apskųsti teismui savo kardomojo suėmimo pratęsimo teisėtumo.

A.Butkevičius dar skundėsi, kad kai kurie tuometinių generalinio prokuroro ir Seimo pirmininko pareiškimai žiniasklaidoje pažeidę jo nekaltumo prezumpciją.

Europos žmogaus teisių teismas, kuris posėdžiauja Strasbūre, pripažino jo skundus pagrįstais.

A.Butkevičiaus byla - devintoji, kurią Lietuva pralaimėjo savo piliečiams Strasbūro teisme, viena baigėsi taikiu susitarimu, Lietuvai sutikus mokėti kompensaciją.

Išėjęs iš įkalinimo įstaigos A. Butkevičius kelis mėnesius konsultavo Rolandą Paksą ir dirbo libdemų štabe. Tačiau vėliau, anot paties R.Pakso konsultacijos nutrūko dėl A.Butkevičiaus užimtumo. 2002 metų balandį R.Paksas žiniasklaidai sakė, kad A. Butkevičius mažai būna Lietuvoje, nes teikia konsultacijas Gruzijos, Rusijos ir kitų šalių politinėms jėgoms. A.Butkevičius taip pat yra padėjęs Baltarusijos opozicijai.

Vėliau A.Butkevičius apsigyveno Gruzijoje, iš kur karts nuo karto Lietuvos žiniasklaidai išsakydavo savo požiūrį į šalyje vykstančius procesus. Prasidėjus nušalintojo prezidento Rolando Pakso skandalui, jis aiškino, kad skęsta ne tik R.Paksas, skęsta visi.

Vėliau jis siūlė R. Paksui kontraatakuoti ir aiškino, kad nušalintasis prezidentas tapo informacinio karo auka. 2004 metais Gruzijoje kurdamas sąmokslo teorijas, A. Butkevičius buvo retas svečias Lietuvoje. Tačiau netruko paaiškėti kodėl?

2004-ųjų lapkritį buvo pranešta, kad Lietuvos policija paskelbė A. Butkevičiaus paiešk1, kadangi jau penkerius metus nesumoka valstybei teismo paskirtos 50 tūkst. litų baudos. Pasak savaitraščio “Vilniaus žinios”, tuomet į sostinės policiją pagalbos kreipėsi antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontora, prašydama paskelbti A. Butkevičiaus paiešką dėl lėšų išieškojimo.

2006-ųjų sausį Vilniuje vykusiame Liberalų demokratų partijos (LDP) valdybos posėdyje nuspręsta priimti į partiją buvusį Krašto apsaugos ministrą Audrių Butkevičių, kuris tuo pačiu tapo ir centrinio LDP rinkimų štabo nariu. Tada buvo nuspręsta, kad A. Butkevičius bus atsakingas už rinkimų strategiją.

Tada partijos pirmininkas, nušalintasis prezidentas R. Paksas, pristatydamas naująjį rinkimų štabo narį, teigė: “Visi matome, ką su žmonėmis daro suįžūlėjusi valdžia. Išeitis, deja, vienintelė – Lietuvai reikalinga revoliucija. A. Butkevičius čia turi didžiulę patirtį – jis yra prisidėjęs net prie trijų revoliucijų rengimo – Ukrainoje, Gruzijoje ir Kirgizijoje.”

Nuo virsmo vienu svarbiausių libdemų partijos nariu A. Butkevičius gyvena Lietuvoje. Jis buvo apklaustas ir Seimo komisijoje, tyrusioje saugumo karininko Juro Abromavičiaus susprogdinimą.

2007 vasarį A. Butkevičius pagal libdemų sąrašus buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą. Tačiau netrukus spaudoje vėl pasirodė neigiama informacija apie jį. A. Butkevičius siejamas su pasauliniu narkotikų prekeivių tinklu. 2003 metais pasirodžiusioje buvusio Kanados diplomato knygoje tvirtinama, esą eksministras yra „organizuotos kriminalinės grupuotės žmogus Gruzijoje“.