Konstitucinio Teismo paskelbtas nutarimas iš esmės patvirtino, jog abejonės dėl „Leo LT“ įsteigimo ir veiklos konstitucingumo bei teisėtumo turėjo pagrindą.

Plačiau »

Šiandien Seime priesiekęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, jog valstybės atstovavimas Leo LT kompanijoje buvo per mažas, nors valstybei priklauso 61,7 proc. šios kompanijos akcijų. Leo LT stebėtojų taryboje tėra vienas Ūkio ministerijos atstovas.

Nemalk.lt kviečia prisiminti, kas ir kaip kūrė Leo LT. 

Jei į Leo LT krikštatėvius pažvelgsime per partinę prizmę, tai tarp daugiau nei pusmetį dalyvavusių darbo grupės veikloje, daugiausia rasime konservatorių.

 Mat, vienu iš pagrindinės darbo grupės  narių buvo konservatorius Audronius Ažubalis (nuotr. dešinėje), be to į daugumą posėdžių buvo kviečiamas ir  Andriaus Kubiliaus (nuotr.kairėje)patarėjas Stasys Vaitkevičius. Tai vienintelė partija turėjusi privilegiją gauti informaciją ne iš vienų pirmų lūpų. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ar darbietis Pranas Vilkas buvo pakviesti vos į kelis posėdžius. Vienintelis valstietis liaudininkas Vytas Navickas, kaip darbo grupės vadovas, dalyvavo visuose posėdžiuose.

Plačiau »

Kiekviena rimta partija dar prieš rinkimus įvardijo, ką skirtų ministru, jei dalyvautų Vyriausybės formavime. Iš keturių politinių partijų, suformavusių vyriausybę, trys taip pat dar rugsėjo mėnesį paskelbė savo kandidatus į ministų postus. Vienintelė Tautos prisikėlimo partija savo kandidatų nenumatė, galbūt dėl to jiems taip sunkiai sekėsi rasti kandidatus ir į kultūros, ir į aplinkos ministrus.

Tuo tarpu iš kitų trijų partijų programose įvardinti būsimieji ir patvirtintieji ministrai gerokai skiriasi.

Tik Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministrai - Rasa Juknevičienė (nuotr. kairėje) ir Kazimieras Starkevičius  buvo įvardinti kaip pirmasis konservatorių pasirinkimas, o Gintaras Steponavičius - kaip geriausiai galintis eiti Švietimo ministro pareigas Liberalų sąjūdžio kandidatas. Tiesa, kaip galimas finansų ministras konservatorių sąraše buvo paminėtas ir Algis Šemeta, tačiau tik ketvirtuoju numeriu. Prieš jį rikiavosi kiti 3 konservatorių pasirinkti kandidatai į finansų ministrus - Raimundas Kuodis, Gitanas Nausėda ir Rimantas Dagys.

Visi kiti ministrai net nebuvo paminėti kaip galimi savo partijos ar tos srities ministrai. 

Plačiau »

Pernai birželio 25 dieną priimtame „Atominės elektrinės“ įstatyme Vyriausybei buvo deleguota daugybė šio įstatymo įgyvendinimo užduočių.  Premjeras 2007m. liepos 11 dieną sudarė 7 asmenų darbo grupę, kuri buvo susirinkusi į posėdžius 26 kartus. Šios grupės darbo rezultatus žinome: už valstybei priklausančias bendrovių „Lietuvos energija‘ ir „Rytų skirstomieji tinklai” akcijas suderėti 61.7 proc. nacionalinio investuotojo akcijų bei skirtingai nei numatyta įstatyme, nuspręsta kurti naują bendrovę „LEO“, o ne apjungti bendroves po „Lietuvos energijos” vėliava kaip buvo numatyta įstatyme.

Nuo 7 asmenų darbo grupės priklausė, kas bus kviečami į posėdžius, kada ir kokie klausimai bus nagrinėjami, kokios užduotys bus suformuluotos ekpertams, kokios ir kada bus padarytos išvados bei kaip bus ginami valstybės interesai.

Plačiau »

Žiniasklaidai informavus, jog sudarant naująjį ministrų kabinetą 2006 metų vasarą, G.Kirkilas į derybas su Darbo partijos atstovu J.Pinskumi į jo butą atvyko drauge su Prezidento patarėju R.Lopata ir “Dujotekanos” vadovu R.Stoniu. G.Kirkilas tvirtina nežinantis, kaip darbiečio J.Pinskaus bute atsirado „Dujotekanos“ vadovas.

Norėdamas išsiaiškinti, kuris iš jų – Jonas Pinskus ar Gediminas Kirkilas sako netiesą, konservatorius Andrius Kubilius iki vasario 5 dienos paprašė išsiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Spręsti su „Dujotekana“ susijusius klausimus Seimo nariams itin keblu. Mat iš visų parlamentinių partijų „Dujotekanos“ finansinės paramos nėra gavusios tik dvi partijos „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“. Dar dvi partijos – Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis - nėra „Dujotekanos“ remtos tiesiogiai, bet šios bendrovės finansinę paramą yra deklaravę šių partijų nariai – parlamentarai.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ nedeklaruoja finansinės “Dujotekanos” paramos, tačiau  apie tai buvo  tai, jog šios partijos vadovas taip pat sietinas su bendrove „Dujotekana“ rodo faktas, jog Rolandas Paksas, būdamas premjeru, teikė „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio kandidatūrą į Ūkio ministrus. Tam nepritarė prezidentas Valdas Adamkus, o tuometinis jo patarėjas Albinas Januška liudydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apie R.Pakso pasirinktą “Dujotekanos” vadovo kandidatūrą į Ūkio ministrus tvirtino: „Buvo tam tikri niuansai matyti, aš sakyčiau, galbūt ir finansiniai įsipareigojimai“.

Nemalk.lt  peržiūrėjo VRK tinklapyje skelbiamas finansines ataskaitas ir sudarė „Dujotekanos“ dosniausiai remtų politikų bei partijų sąrašą:

Politikai-parlamentarai, savo rinkiminėms kampanijoms gavę didžiausią „Dujotekanos“ paramą:

1. V.Blinkevičiūtė, Socialdemokratų partija
2. D.Prunskienė, Valstiečių liaudininkų partija
3. A.Staponkienė, Valstiečių liaudininkų partija
4. A.Ažubalis, Konservatorių partija
5. V.Grubliauskas, Liberalų sąjūdis
6. E.Masiulis, Liberalų sąjūdis
7. R.Palaitis, Liberalų ir centro sąjunga

Partijos, gavusios didžiausias sumas iš bendrovės „Dujotekana“:

1. Naujoji sąjunga
2. Socialdemokratų partija
3. Piliečių liaudininkų partija
4. Rusų sąjunga
5. Valstiečių liaudininkų partija.

Ar pajėgs partijos bei Seimo nariai atsiriboti „užmiršti“ apie „Dujotekanos“ paramą svarstydami su šia bendrove susijusius klausimus? Nemalk.lt stebės balsavimų rezultatus ir Jus informuos.