Konstitucinio Teismo paskelbtas nutarimas iš esmės patvirtino, jog abejonės dėl „Leo LT“ įsteigimo ir veiklos konstitucingumo bei teisėtumo turėjo pagrindą.

Plačiau »

Vidutinė pensija šalyje  811 litų, o Seimo nario atlyginimas -  10830 litai. Kelios dienos prieš rinkimus Arūnas Valinskas tvirtino, jog pirmasis jo darbas atėjus į Seimą bus sumažinti tuomet buvusį 4655 litų Seimo nario atlyginimą iki vidutinės pensijos dydžio - 811 litų. Kaip žinia, šiandien eilinio Seimo nario atlyginimas 10830 lt.

www.prisikelimopartija.lt   ir dabar galima rasti 2008 10 08 paskelbtą tekstą:  „ Visų pirma siūlysime visiškai pakeisti Seimo narių algų sistemą. Juk į parlamentą Seimo nariai ateina dirbti šalies žmonėms, o ne pasipelnyti. Parlamentarai turi savo „kailiu“ pajusti dabartinę Lietuvos situaciją, todėl siūlysime Seimo nario algą sumažinti iki vidutinės pensijos, kuri šiuo metu yra 811 litų“, - sakė A. Valinskas.

Atlyginimus sau bei teisėjams paskutinėmis praėjusios kadencijos dienomis Seimas padidino jau krizės akistatoj - 2008 lapkričio 13 dieną. Naujoji Seimo nario atlyginimo tvarka, pagal kurią atlyginimas padidėjo 2,4 karto, įsigaliojo nuo 2009 sausio 1 dienos.

Šiandien  Seimo nariai sutiko savo algą susimažinti  15 proc., nors buvo siūloma susimažinti 50 proc. Siūlymui parlamentaro atlyginimą sumažinti perpus pasipriešino Remigijus Ačas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bogušis, Egidijus Klumbys, Jonas Liesys, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Artūras Melianas, Saulius Pečeliūnas, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Valerijus Simulik, Jonas Šimėnas, Raimundas Šukys, Erikas Tamašauskas ir Pranas Žeimys. 

Penki iš parlamentarų savo atlyginimą pasiruošę ginti krūtine. Prieš 2 mėnesius jie balsavo už atlyginimo didinimą, o šiandien jie balsavo prieš atlyginimo sumažinimą perpus. Tai Vytautas Bogušis, Saulius Pečeliūnas, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas ir Raimundas Šukys.

Plačiau »

Kiekviena rimta partija dar prieš rinkimus įvardijo, ką skirtų ministru, jei dalyvautų Vyriausybės formavime. Iš keturių politinių partijų, suformavusių vyriausybę, trys taip pat dar rugsėjo mėnesį paskelbė savo kandidatus į ministų postus. Vienintelė Tautos prisikėlimo partija savo kandidatų nenumatė, galbūt dėl to jiems taip sunkiai sekėsi rasti kandidatus ir į kultūros, ir į aplinkos ministrus.

Tuo tarpu iš kitų trijų partijų programose įvardinti būsimieji ir patvirtintieji ministrai gerokai skiriasi.

Tik Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministrai - Rasa Juknevičienė (nuotr. kairėje) ir Kazimieras Starkevičius  buvo įvardinti kaip pirmasis konservatorių pasirinkimas, o Gintaras Steponavičius - kaip geriausiai galintis eiti Švietimo ministro pareigas Liberalų sąjūdžio kandidatas. Tiesa, kaip galimas finansų ministras konservatorių sąraše buvo paminėtas ir Algis Šemeta, tačiau tik ketvirtuoju numeriu. Prieš jį rikiavosi kiti 3 konservatorių pasirinkti kandidatai į finansų ministrus - Raimundas Kuodis, Gitanas Nausėda ir Rimantas Dagys.

Visi kiti ministrai net nebuvo paminėti kaip galimi savo partijos ar tos srities ministrai. 

Plačiau »

Po pernai spalio 12 dieną vykusių Seimo rinkimų pirmą kartą istorijoje Liberalų sąjūdis buvo pakviestas būti valdančioje koalicijoje. Ši politinė jėga nusprendė pasinaudoti istoriniu šansu ir kol kitos partijos ruošė antikrizinį planą, sugebėjo surinkti rekordinį skaičių aukų.

Jau po rinkimų, kai buvo aišku, kas bus valdžioje, Liberalų sąjūdis sulaukė daugiau nei pusės milijono litų paramos iš bendrovių, kurios ankščiau šios partijos nebuvo rėmusios. Tik dvi bendrovės Litagra ir Actis prėmusios pernai metų pabaigoje, liberalų sąjūdį buvo rėmusios ir anksčiau. 

O štai sąrašas bendrovių “netikėtai” nusprendusių paremti Liberalų sąjūdį. Dalis jų akivaizdžiai turi interesų susisiekimo ministerijoje, kuriai vadovauja Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras Eligijus Masiulis (nuotr).

Plačiau »

Nemalk.lt peržiūrėjusi Fronto partijos deklaracijas išskyrė bendrą jų bruožą – daugumos kandidatų į Seimą turtas ne uždirbtas ar įsigytas, o gautas dovanų. Peržvelgus Tautos prisikėlimo partijos anketas išryškėjo, jog dauguma šios partijos kandidatų nėra vedę, jau išsiskyrę ar nežino savo šeimyninio statuso.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio kandidatus vienijantis bruožas – įvairių viešųjų įstaigų steigimas bei mokymų organizavimas bei paskaitų skaitymas. Tai išties galėtų būti sveikintinas bruožas, tačiau ar už šio diskutuotojų būrelio sukurtų įvairių visuomeninių organizacijų neslypi finansiniai išskaičiavimai?

Plačiau »

Pavartę Liberalų sąjūdžio pasirengimo 2006-ųjų ir 2007-ųjų metų sąskrydžiams nuotraukas, matyti, jog šventė tikrai buvo oranžinė ir partijos vadovybė nepagailėjo lėšų oranžiniams balionams.

Atsivertus 2008-ųjų liepos viduryje vykusio sąskrydžio nuotraukas, matyti, jog tradiciškai pinigų balionams nebuvo gailėta ir šiais metais. Visgi, balionų oranžinė spalva labai blyški ir akivaizdžiai dominuoja mėlyna. Kieno tie mėlyni balionai?

Akivaizdu, jog mėlyna spalva ne socialdemokratų, ne valstiečių liaudininkų ir ne konservatorių.

Galbūt tarp Liberalų sąjūdžio oranžinių balionių įsipynę mėlynieji yra liberalų demokratų? O ga liberalcentristų? O gal Naujosios sąjungos? O gal Darbo partijos?

Belieka konstatuoti faktą, jog  daug kalbėjusi politinė jėga dairosi, kas galėtų priglausti po savo tėvišku sparneliu.

Tauta pavydi Seimo nariams atlyginimų, privilegijų. Tačiau ar kiekvienas iš Tautos sugebėtų nuolat LOŠTI - stebėti, kiek registruojasi balsavimui, skaičiuoti į kuriuos posėdžius ateiti, o kur ne, prašyti perbalsuoti, jei rezultatais esi nepatenkintas. Be matematinių žinių ir azarto - čia nei vienas neatlaikys.

Vakar Seimas nusprendė, jog reiktų kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar prieš 70 dienų to paties Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatyme įtvirtintos bendrovės LEO kūrimo nuostatos neprieštarauja LR Konstitucijai. Vos prieš 2 mėnesius, pratęstoje Seimo sesijoje prastūmę šį įstatymą, vakar Seimo nariai jau atgailavo. Nuspręsta, kad į Konstitucinį Teismą kreiptis reikėtų. Ar tai jau liūto sutramdymas? Nieko panašaus, tai tik žaidimas.

Vakar buvo itin sunki diena kiekvienam Seimo nariui ir kiekvienas jų pasirinko savo kelią, kaip elgtis. Kokie tai keliai? Nemalk.lt suskaičiavo net 13 jų.

Rengiantis posėdžiui buvo parengtas nutarimo dokumentas ir net 48 Seimo nariai padėjo savo parašą. Toks ilgas sąrašas jau buvo ženklas, kad iniciatorių iniciatyvoms gali būti pritarta.

Dokumente buvo klausiama:

- ar teiginys apie LEO bendrovės pelno siekimą sau neprieštarauja Konstitucijos straipsniui, jog „Valstybė gina vartotojo interesus?;

-  ar bendrovė valdysianti pagrindinę LR elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus neprieštaraus Konstitucijai, kuri sako, jog „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“ ,

- kadangi kuriant nacionalinį investuotoją buvo pasirinkta vienintelė bendrovė „VST“, ar tai nepažeidžia Konstitucijos, kuris „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.

Kaip elgėsi Seimo nariai, balsuodami, ar verta dėl šių galimų Konstitucijos pažeidimų kreiptis į Seimą?

1 kelias. Net 10 iš 48 Seimo narių dar prieš posėdį padėjusių savo parašą ir taip parodę savo poziciją, lemiamą minutę į posėdį neatėjo.

Ačas Remigijus
TTF
Auštrevičius Petras
LSF
Bucevičius Saulius
DPF
Dagys Rimantas Jonas
TSF
Jankauskas Donatas
TSF
Kašėta Algis
LSF
Margevičienė Vincė Vaidevutė
TSF
Razma Jurgis
TSF
Starkevičius Kazys
TSF
Zingeris Emanuelis
TSF

2 kelias. 2 iš 48 Seimo narių pasirašiusių po kreipimosi į Konstitucinį teismą dokumentu, balsuojant neišdrįso pakartoti savo pozicijos ir balsuodami susilaikė. Tai darbiečiai Sigitas Vytautas Draugelis ir Zenonas Mikutis.

3 kelias. Visai nesuprantamą poziciją pasirinko seimo narys Jonas Pinskus. Savo parašą po dokumentu padėjo, o kai reikėjo balsuoti, paspaudė mygtuką „PRIEŠ“.

4 kelias. 15 seimo narių – ištikimiausi LEO gynėjai. Jų balsai atvėrė kelią jo kūrimui ir jie tvirtai tiki, jog pažeidimų Atominės elektrinės įstatyme nėra. Štai jie LEO ištikimiausieji:

Balčytis Zigmantas
LSDPF
Domarkas Virginijus
VLF
Jakavonis Gediminas
NSF
Karbauskis Vaclovas
NSF
Mikolaitis Gintautas
LSDPF
Palionis Juozas
LSDPF
Pauža Bronius
LSDPF
Pinskus Jonas
DPF
Prunskienė Kazimira Danutė
VLF
Ramanauskas Alvydas
NSF
Salamakinas Algimantas
LSDPF
Šiaulienė Irena
LSDPF
Turčinskas Rimvydas
LSDPF
Vėsaitė Birutė
LSDPF
Žakaitienė Roma
LSDPF

5 kelias. Penki Seimo nariai tvirtai tiki, jog LEO kuriamas neteisėtai. Jie prieštaravo Atominės elektrinės įstatymo pataisoms atveriančioms kelią LEO, jie nuosekliai tiki, kad ir Konstitucinis teismas rastų pažeidimų.

Bogušis Vytautas
LCSF
Graužinienė Loreta
DPF
Lapėnas Saulius
LCSF
Matulevičius Algimantas
MG
Šukys Raimondas
LCSF

6 kelias. Praregėjimo kelias. Praėjus 70 dienų nuo to momento, kai uoliai kėlė rankas „UŽ“, 13 Seimo narių suprato klydę ir dabar pakėlė rankas „UŽ“ , kad įstatymą, kuris buvo priimtas tik dėl to, kad jie jam pritarė, Konstitucinis teismas svarstytų ir panaikintų. Įdomu tai, kad į šią grupę pateko ir Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Bašys Rimantas
DPF
Bosas Antanas
DPF
Endzinas Audrius
LSF
Gedvilas Vydas
DPF
Ivanauskas Algirdas
LSDPF
Jagminas Jonas
LSDPF
Juozapaitis Jonas
LSDPF
Juršėnas Česlovas
LSDPF
Kšanienė Romualda
DPF
Martinkaitienė Vilma
DPF
Petrauskienė Milda
LSDPF
Pitrėnienė Audronė
DPF
Žvikienė Zita
DPF

7 kelias. Apmąstymų ir dvejonių kelias. Net 16 Seimo narių, prieš 70 dienų balsavusių už Atominės elektrinės pataisas, dabar nebeturi nuomonės ir nebežino, gerai jie pasielgė, ar blogai. Tuomet drąsiai spaudę mygtuką „UŽ“, dabar pasirinko „SUSILAIKAU“. Įdomu, kad į šią grupę pateko buvę Seimo pirmininkai Viktoras Muntianas ir Artūras Paulauskas.

Baguška Petras
LSDPF
Baltraitienė Virginija
DPF
Baranauskas Andrius
LSDPF
Draugelis Vytautas Sigitas
DPF
Lionginas Jonas
LSDPF
Mikutis Zenonas
DPF
Muntianas Viktoras
LSDPF
Paulauskas Artūras
NSF
Pekeliūnas Alfredas
VLF
Rinkevičius Viktoras
VLF
Rozova Irina
VLF
Sereika Albertas
LSDPF
Vertelienė Vilija
LSDPF
Vilkas Pranas
DPF
Visockytė Ramunė
DPF
Žymantas Manfredas
DPF

8 kelias. Dėl pateisinamų ar ne priežasčių dalis Seimo narių, žinodami, kad bus balsuojama dėl tokio kreipimosi į Konstitucinį Teismą,  išvis neįžengė į Seimą. Įdomu, kad šioje grupėje yra abu LEO krikštatėviai Gediminas Kirkilas ir Vytas Navickas.

Baškienė Rima
VLF
Blinkevičiūtė Vilija
LSDPF
Boreikienė Violeta
LSDPF
Bradauskas Bronius
LSDPF
Jakučionis Povilas
TSF
Jaruševičius Juozas
LSDPF
Kirkilas Gediminas
LSDPF
Navickas Vytas
VLF
Olekas Juozas
LSDPF
Pabedinskas Skirmantas
VLF
Rimas Algis
LSDPF
Sadeckas Alvydas
NSF
Saulis Vytautas
LSDPF
Simulik Valerijus
NSF
Teišerskytė Dalia
LSF

9 kelias. O štai net 22 Seimo nariai į Seimą kelią rado, tačiau kažkur šlitinėjo Seimo koridoriais ir kai šis klausimas buvo svarstomas Seimo salėje pralaukė už durų ar Seimo restorane. Nors Nemalk.lt ir stengiasi neparodyti savo pozicijos, šį kartą randa tik vieną žodį: GĖDA.

Ažubalis Audronius
TSF
Čaplikas Algis
LCSF
Daukšys Kęstutis
DPF
Girdauskas Saulius
DPF
Karosas Justinas
LSDPF
Karpickienė Etela
DPF
Mikutienė Dangutė
DPF
Monkevičius Algirdas
NSF
Orechov Vladimir
LSDPF
Palaitis Raimundas
LCSF
Počikovska Leokadija
VLF
Remeika Rimantas
LCSF
Sabatauskas Julius
LSDPF
Skardžius Artūras
VLF
Stankevič Vaclav
NSF
Steiblienė Nijolė
NSF
Steponavičius Gintaras
LSF
Škil Viačeslav
LSDPF
Tomaševski Valdemar
VLF
Valionis Antanas
NSF
Zinkevičiūtė Jadvyga
DPF
Žukauskas Henrikas
LCSF

10 kelias. O štai keturi Seimo nariai rado kelią į salę, tačiau niekaip nerado nei vieno iš mygtukų: „UŽ“, „PRIEŠ“, „SUSILAIKAU“. Gėdingai prasėdėjo salėj, vaizdavo darbą, registravosi balsavimui, taip įtakodami balsų skaičiavimo kvorumą, tačiau taip ir nebalsavo.

Grubliauskas Vytautas
LSF
Masiulis Eligijus
LSF
Mogenienė Laima
VLF
Volčiok Vladimiras
LCSF

11 kelias. 34 Seimo nariai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas nebalsavo nei „UŽ“, nei „PRIEŠ“, o dabar prisiminė esą Seimo nariai nuo kurių priklauso įstatymų priėmimas ir nusprendė kreiptis dėl prieš 70 dienų jų kolegų balsais priimto įstatymo į Konstitucinį teismą.

Aleknaitė Abramikienė Vilija
TSF
Barakauskas Dailis Alfonsas
TTF
Bekintienė Danutė
TSF
Bukauskas Valentinas
DPF
Čekuolis Jonas
LCSF
Čigriejienė Vida Marija
TSF
Čilinskas Kęstutis
TSF
Dautartas Julius
TSF
Degutienė Irena
TSF
Dumčius Arimantas
TSF
Galvonas Vytautas
TTF
Garbaravičius Ramūnas
TSF
Glaveckas Kęstutis
LSF
Gražulis Petras
TTF
Juknevičienė Rasa
TSF
Kamblevičius Vytautas
TTF
Klumbys Egidijus
TTF
Kubilius Andrius
TSF
Kupčinskas Rytas
TSF
Matulas Antanas
TSF
Mazuronis Valentinas
TTF
Pavilionienė Marija Aušrinė
LSDPF
Pečeliūnas Saulius
TSF
Pupinis Edmundas
TSF
Ramonas Jonas
TTF
Sabutis Liudvikas
TSF
Smetona Rimantas
TTF
Stasiškis Antanas Napoleonas
TSF
Šileikis Gintaras
LSF
Valiukevičiūtė Ona
TTF
Vareikis Egidijus
TSF
Venclovas Romas
DPF
Veselka Julius
TTF
Žiemelis Vidmantas
MG

12 kelias. Du Seimo nariai nepareiškę savo pozicijos dėl įstatymo atvėrusio kelią LEO kūrimui, šį kartą atėjo į Seimą palaikyti nacionalinio investuotojo kūrėjus. Tai socialdemokratai Algirdai – Sysas ir Butkevičius.

13 kelias. Dar 5 Seimo nariai prieš 70 dienų nebalsavę dėl LEO kūrimo, ir šį kartą neturėjo nuomonės ir pasirinko poziciją „SUSILAIKAU“.

Čepas Vytautas
LSDPF
Lydeka Arminas
LCSF
Staponkienė Aldona
VLF
Subačius Mindaugas
LSDPF
Žakaris Edvardas
LSDPF

Šio klausimo svarstymas buvo itin skausmingas daugumai tarp interesų susipainiojusių politikų. Juk Lietuvoje įstatymų rengėjai negali būti niekad tikri, jog vieną dieną padėjęs parašą „UŽ“, kitą dieną Seimo narys taip pat balsuos „UŽ“ arba užsitikrinti, kad jis ateis į reikalingą posėdį. Vakarykščio balsavimo painūs rezultatai tik įrodo, koks šis klausimas yra skausmingas, kiek daug Seimo narių „lipa per save“ balsuodami arba mano sužaidę pokerio partiją nesugebėję paspausti mygtuko, bet užsiregistravę balsavimui ir taip pakeitę balsų kvorumo skaičių ar slapstęsi Seimo kabinetuose ar restorane apsimesdami, jog nežino apie šio klausimo svarstymą Seimo salėje.

Nemalk.lt jau rašė apie A.Endzino sąsajas su „VP grupe“. Jis vakar balsavo ”UŽ” kreipimąsi į Konstitucinį teismą ir visada galės pasakoti šią istoriją, kaip tariamai demonstruojančią jo nepriklausomybę. Lygiai taip pat pasielgė ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas, kuriams priklausančiame bute beveik metus laiko gyveno ir buvo priregistruotas vienas „VP grupės“ vadovų. Kadais itin aršiai kritikavusi „VP grupę“ Birutė Vėsaitė – dabar yra nuoširdžiausia LEO prižiūrėtoja. Kita „VP Grupės“ kritikė Nijolė Steiblienė stengiasi nedalyvauti Seimo posėdžiuose, kuriuose svarstomi „VP grupės“ reikalai. O štai Gediminas Jakavonis kadais nukentėjęs už pasisėdėjimus „VP Grupės“ vieno vadovų džipe tariamai atsitiktinai sustojusiame šalia Seimo bei neslėpdamas, kad jo žmona Nijolė jau seniai dirba „VP Grupės“ sistemoje, nuoširdžiai balsuoja už šiai grupei palankius sprendimus.

Žiniasklaidai informavus, jog sudarant naująjį ministrų kabinetą 2006 metų vasarą, G.Kirkilas į derybas su Darbo partijos atstovu J.Pinskumi į jo butą atvyko drauge su Prezidento patarėju R.Lopata ir “Dujotekanos” vadovu R.Stoniu. G.Kirkilas tvirtina nežinantis, kaip darbiečio J.Pinskaus bute atsirado „Dujotekanos“ vadovas.

Norėdamas išsiaiškinti, kuris iš jų – Jonas Pinskus ar Gediminas Kirkilas sako netiesą, konservatorius Andrius Kubilius iki vasario 5 dienos paprašė išsiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Spręsti su „Dujotekana“ susijusius klausimus Seimo nariams itin keblu. Mat iš visų parlamentinių partijų „Dujotekanos“ finansinės paramos nėra gavusios tik dvi partijos „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“. Dar dvi partijos – Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis - nėra „Dujotekanos“ remtos tiesiogiai, bet šios bendrovės finansinę paramą yra deklaravę šių partijų nariai – parlamentarai.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ nedeklaruoja finansinės “Dujotekanos” paramos, tačiau  apie tai buvo  tai, jog šios partijos vadovas taip pat sietinas su bendrove „Dujotekana“ rodo faktas, jog Rolandas Paksas, būdamas premjeru, teikė „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio kandidatūrą į Ūkio ministrus. Tam nepritarė prezidentas Valdas Adamkus, o tuometinis jo patarėjas Albinas Januška liudydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apie R.Pakso pasirinktą “Dujotekanos” vadovo kandidatūrą į Ūkio ministrus tvirtino: „Buvo tam tikri niuansai matyti, aš sakyčiau, galbūt ir finansiniai įsipareigojimai“.

Nemalk.lt  peržiūrėjo VRK tinklapyje skelbiamas finansines ataskaitas ir sudarė „Dujotekanos“ dosniausiai remtų politikų bei partijų sąrašą:

Politikai-parlamentarai, savo rinkiminėms kampanijoms gavę didžiausią „Dujotekanos“ paramą:

1. V.Blinkevičiūtė, Socialdemokratų partija
2. D.Prunskienė, Valstiečių liaudininkų partija
3. A.Staponkienė, Valstiečių liaudininkų partija
4. A.Ažubalis, Konservatorių partija
5. V.Grubliauskas, Liberalų sąjūdis
6. E.Masiulis, Liberalų sąjūdis
7. R.Palaitis, Liberalų ir centro sąjunga

Partijos, gavusios didžiausias sumas iš bendrovės „Dujotekana“:

1. Naujoji sąjunga
2. Socialdemokratų partija
3. Piliečių liaudininkų partija
4. Rusų sąjunga
5. Valstiečių liaudininkų partija.

Ar pajėgs partijos bei Seimo nariai atsiriboti „užmiršti“ apie „Dujotekanos“ paramą svarstydami su šia bendrove susijusius klausimus? Nemalk.lt stebės balsavimų rezultatus ir Jus informuos.

Nemalk.lt tarp BNS žinių rado 2007 gruodžio 17 dienos žinutę, jog Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (atlikta paieška Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje), leidžia daryti išvadas, jog Seimo narių pateikta pataisa yra galimai parengta LNK televizijos kompiuteryje, Ąžuolo Čekanavičiaus vardu, nors oficialiai jos rengėjais pasirašo Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius, Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Vytautas Grubliauskas.“ Minimos pataisos atspindi alkoholio gamintojų bei televizijos kanalų interesus bei siūlo sušvelnintį šių metų birželio mėnesį priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų sausio 1 d. draudžiama bet kokio alkoholio reklama per radiją ir televiziją nuo 6 val. iki 23 val.

Nemalk.lt pakeliavo interneto platybėse Ąžuolo Čekanavičiaus, kuris minimas kaip pataisų rengėjas, pėdsakais.

Ąžuolas Čekanavičius prieš kelis mėnesius dalyvavo konferencijoje apie skaitmeninio turinio sklaidą, jo vertę bei paslaugas Lietuvoje ir pats skaitė pranešimą apie teisinius skaitmeninio turinio aspektus. Prie pranešėjo pavardės užrašyta, jog jis atstovauja LNK televiziją. Nors Nemalk.lt visuomet susilaiko su savo vertinimais, tačiau šį kartą negali neištarti : „Ir įkliūk gi taip, specialiste“.
Pataisas, kurias Seimo nariai pristatė kaip savas, o Nacionalinė vartotojų federacija kreipėsi į Seimo pirmininką prašydama išsiaiškinti, ar taip neproteguojami alkoholio gamintojų bei televizijos kanalų interesai, parengęs advokato L. V. Papirčio padėjėjas Ąžuolas Čekanavičius ir anksčiau ne kartą buvo cituojamas kaip LNK atstovas:

Delfi, 2007 03 22 - „Pagal galiojančius teisės aktus bet kurios rūšies reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija. Šiuo atveju įsivėlusi techninė klaida nemaloniai nustebino ne tik LNK kolektyvą, bet ir reklamos užsakovus. Klaida nebuvo nei LNK, nei raklamdavių interesai, už ją tikrai nebuvo atsilyginta“, - pranešime cituojamas LNK konsultuojantis teisininkas Ąžuolas Čekanavičius.

Delfi, 2005 06 17 - „Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, LNK manymu, priimta nepagrįstai ribojant žodžio ir žiniasklaidos laisvę, be to, šios priemonės neadekvačios, neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų. Sprendimas priimtas pažeidžiant tarptautinės bei nacionalinės teisės aktų reikalavimus bei nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Mes šią nutartį apskųsime nedelsiant“, - sako LNK teisininkas Ąžuolas Čekanavičius.

Nemalk.lt jau rašė, kad R.Juknevičienės pateiktos pataisos parengtos STT kompiuteryje,  K.Čilinsko – bendrovės „Elektromarkt“.

Šis sąrašas pildomas toliau: nors teigiama, jog Seimo narių darbo grupė parengė pataisas dėl kredito unijų, neaišku, ką toje grupėje veikė Seimo nariai, nes pataisos parengtos asociacijos Lietuvos kredito unijos kompiuteriu. Kauno technologijos Universitetui priklausančiu kompiuteriu buvo parengtos „Valstybinė šeimos politikos koncepcija“, nacionalinė teismų administracija parengė registrų įstatymo pataisą, kurią kaip savo iniciatyvą pristatė J.Sabatauskas, netgi aukščiausias tarnautojų autoritetas – VTEK – savo kompiuteriu parengė pataisas, kurias kaip savo iniciatyvą užregistravo Z.Balčytis, A.Salamakinas ir I.Šiaulienė. K.Starkevičius pateikė projektą, kurį rengė ne pats, o ryšių reguliavimo tarnyba, o V.Navickas pateikė įstatymo pataisas, kurios buvo surašytos „Valstybės turto fondo“ kompiuteriu. Ir t.t..