Vilniaus mieste  52 000 kvadratinių metrų yra neatlygintinai perduota įvairioms įstaigoms bei organizacijoms kaip panauda. Kaune už 14 600 kvadratinių metrų patalpas, priklausančias valstybei, nuomininkai nemoka nei cento. Šiose patalpose įsikūrusios viešosios įstaigos, asociacijos ir politinės partijos. Tiesa, visų politinių partijų patalpos, anot Valstybės kontrolės, yra tik prestižiškiausiose tiek Vilniaus, tiek Kauno vietose.

 

Kas gali gauti valstybei priklausančias patalpas kaip panaudą? Peržvelgus teisės aktus matyti, jog pagrindinis kriterijus – vykdyti visuomenei naudingą veiklą. Tačiau neatlygintinai gautose patalpose negali būti vykdoma komercinė ar pelno siekianti veikla. O kaip yra iš tikrųjų?

 

Itin prestižinėje vietoje, Vilniaus centre – Gedimino 24-9 neatlygintinai yra įsikūręs „Teisės ir demokratijos plėtros centras“. Kaip skelbiama jų tinklapyje www.tdpc.lt  centras teikia šias paslaugas:

 

Susijungimai ir įsigijimai Įmonių teisė Įmonių teisės bendrieji klausimai Įmonių valdymas Bankininkystė ir finansai Įmonių pertvarkymai bei perėmimai Sutartys Seminarai, konferencijos Informacinės technologijos Domenų vardai Prekių ženklai Informacijos apsauga Patentai Autorių teisės Žiniasklaida Darbo santykiai Mokesčiai Viešieji pirkimai ir valstybės pagalba Draudimas Transportas

Paslaugų spektras platus, tad ir patalpų dydis nemažas – 194 kv.m.  Prieš kurį laiką ši įstaiga net nesistengė būti „visuomenei naudinga“ ir vadinosi „Komercinės teisės centru“. Bet pakeitė pavadinimą su skambiu žodžiu demokratija ir iš Vilniaus apskrities administracijos gavo patalpas, už kurių nuomos kvadratinį metrą verslininkai būtų mokėję mažiausiai po 50 lt. O tai reiškia daugiau nei  100 tūkstančių litų per metus. Tačiau svarbu ne tik racionaliai panaudoti valstybės turtą, bet ir nepažeisti konkurencijos principų. Dėl šios nuomos sutarties į konkurencijos tarnybą galėtų kreiptis bet kuris teisininkas ar advokatas, teikiantis tokias pačias paslaugas kaip „Teisės ir demokratijos plėtros centras“, nes akivaizdu, jog šiai įstaigai suteikus valstybei priklausančias patalpas pagal panaudą buvo pažeistas konkurencijos principas.

 

Konkurencijos įstatyme numatyta, jog valstybės institucijos turi užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl joms draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.

 

 

Dar keletas pavyzdžių:

 

Viešoji įstaiga „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ projektuoja pastatų konstrukcijas, konsultuoja

architektūros klausimais, vykdo statybos darbų priežiūrą, konsultuoja rangovus ir užsakovus. It tai akivaizdi ūkinė veikla. Kodėl tuomet už patalpas A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje jie nemoka?

 

Neatlygintinai valstybei priklausančiomis patalpomis naudojasi ir viešoji įstaiga „Dainava“, kuri  nuomoja konferencijų sales, organizuoja konferencijas, teikia sanatorinio-kurortinio gydymo paslaugas, restorane ir kavinėje organizuoja įvairius pobūvius, teikia apgyvendinimo paslaugas, nuomoja pirčių kompleksą ir kt.

 

Asociacija Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai teikia mokamas paslaugas: organizuoja įvairius

renginius, seminarus ir verslo misijas, o už savo patalpas – nemoka.

 

Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ turi teisę steigti įmones ir gauti iš jų lėšų veiklai.  O už jiems suteiktas patalpas J. Lelevelio g. 6, Vilnius kaip panaudą jie nemoka.

 

Viešoji įstaiga Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai rengia banketus, furšetus, progines šventes,

poilsio vakarus, diskotekas ir pan. Valstybinio audito metu nustatyta, kad šios įstaigos vykdoma veikla

yra ne viešųjų paslaugų teikimas visuomenės nariams, o patalpų skyrimas kitiems juridiniams ir fiziniams

asmenims ir šių asmenų organizuojamų renginių aptarnavimas. Ar valstybės audito išvados jau sudėtos giliai į stalčius ir didžiulis pastatas Žirmūnų 1 a ir toliau galės vykdyti pelnijimosi valstybės sąskaita veiklą.

 

Nemalk.lt kviečia principingai peržiūrėti patalpų, kurios skirtos kaip panauda, naudojimosi sąlygas bei įvertinti, ar tikrai, pavyzdžiui, viešos įstaigos “Rytų Europos studijų centras” (nuotr.kairėje) veiklai reikalinga 355 kvadratiniai metrai D.Poškos 59, Vilniuje bei  Lietuvos advokatūrai ir teisininkų draugijai 523 kv.metrai Tilto g. 17, Vilniuje (nuotr. apačioje).

 

Ar tikrai Vilniuje ar “Verslo paramos agentūros”, neatlygintinai įsikūrusios Gedimino 38, Vilniuje (nuotr,kairėje) veiklai reikia daugiau nei 2000 kv.m.?

 

1988-2001 metais itin aktyvas žaliųjų judėjimo veikla mažėja, tačiau ši organizacija vis dar neatlygintinai naudojasi jai suteiktomis  224 kv. m. patalpomis Kaune, I.Kanto g. 6.  Nors nieko nepavyko rasti apie Visuomeninės organizacijos Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kaunos skyriaus veiklą, tačiau būtent šiai organizacijai Kauno technologijos Universitetas neatlygintinai yra skyręs 190 kv. metrų patalpas.

Įrašas paskelbtas Penktadienis, Sausio 23rd, 2009 at 2:51 vakare kategorijoje Ant bačkos. Atsakymus galite sekti naudodamiesi RSS 2.0 kanalu. Galite palikti savo nuomonę, įdėti grįžtamąją nuorodą iš savo asmeninės svetainės.