Savęs neįsivaizduoju be auskarų.
Respublika, 2001 07 21

Sapnininkas aiškina, jog sapnuoti auskarus reiškia tuštybę, o gestų kalba moteris nusiimanti pokalbio metu auskarus „sako“, jog ji mielai pasiryžusi nusivilkti ir visus drabužius. Mat, auskarų vėrimo paprotys, atkeliavęs iš senų senovės ir šiltų kraštų kaip ir tatuiruotės buvo kūno puošybos menas žmonėms, kuriems nereikėjo daug drabužių.

Siūlau paskambinti mūsų sekretoriui ir paklausti, kaip išsisukti nepažeidžiant įstatymų. Aš labai negražiai sakau.
Lietuvos Rytas, 2007 09 01

Įstatymas – tai norminis aktas, priimtas aukščiausiųjų valstybės institucijų. Tai vyriausybės, kurios nare yra ir Švietimo bei mokslo ministrė Roma Žakaitienė, įgyvendinimo įrankis. Ministrė siūlo nesinaudoti pagrindiniais „įrankiais“, o kastis aplinkui savais kastuvėliais. Juk taip visų ausims pažįstama frazė „apeiti įstatymą“. Taip kai kurie žmonės pirkdami butus, įsigyja „poilsio patalpas“, kurias svarbu įrengti daugiabučiuose, taip vieni dižiausių politinių aprtijų rinkiminių kampanijų rėmėjų tampa reklamos agentūros ir pan. Taip ir mokytojams ministrė pasiūlė ne kelti valandinį apmokėjimą, nors apie tai buvo žadėta dar 2007 metų pavasarį, o dirbti papildomus viršvalandžius bei už tai gauti priedus. Mokytojai laukia 2008 sausio 1-osios vildamiesi, jog padidės jų valandinis atlygis.

Mane graudina ne asmeninės nesėkmės, o sentimentalūs dalykai – žmogaus bejėgiškumas, nuskriaustas šuo.
Respublika, 2001 07 21

Sakoma, jog sentimentalumas - tai pavargęs jausmo sparnas, kuris leidžiasi ant bet ko, kai nebeturi jėgų skristi toliau.

Oskaras Vaidas sakė, jog sentimentalumas – tai šventė, kurią kartais sau leidžia cinikai. Ir dažniau, beje, vyrai, o ne moterys.
„Man dažnai atrodo, kad vyrai rašo sentimentaliau už moteris. Netgi D. Kajokas rašo sentimentaliau, tarkime, už G. Cieškaitę,“ – tvirtina poetas Viktoras Rudžianskas
„Nuogas emocingumas, sentimentalumas yra pirmesnė, žemesnė suvokimo pakopa nei racionalumas, intelektualumas,“ – savo nuomonę dėsto pianistas Petras Geniušas.

Suvalgau bananą ir – į darbą.Kai jų namie nėra – blogai. Tada reikia valgyti obuolį, o jis iš ryto man nelabai skanus.
Respublika, 2001 07 21

Bulvės ir bananai beveik tokie pat maistingi, tačiau bananuose daugiau riebalų, mažiau proteinų ir šiek tiek daugiau karbohidratų. Bananai netinka linkusiems tukti ir sergantiems cukriniu diabetu.

Indijoje bananai ne tik vadinami “išmintingų vyrų vaisiumi”, bet ir laikomi moterystės bei vaisingumo simboliu. Garsus XVI a. anglų botanikas Džerardas juos vadino Adomo obelimi, o arabai – rojaus obuoliais. Dabartiniu vardu bananus pakrikštijo Afrikos gyventojai.

Didžiausia pasaulyje žolė bananas išauga iki 18 metrų aukščio, lapų ilgis gali siekti 6 m, o plotis – visą metrą. Juos “atrado” Aleksandras Makedonietis 327-taisiais per.Kr. Didžiojo Indijos užkariavimo metu. Pirmą kartą oficialiai pristatyti publikai tik 1876 m. Filadelfijoje (JAV) vykusioje centrinėje parodoje. Ten bananų vaisiai buvo suvynioti į foliją ir pardavinėjami po 10 centų.
Tuo tarpu obuolys puikiai papildo žmogaus racioną:
B grupės vitaminais, reikalingais geram ląstelių funkcionavimui;
E vitaminu ir A provitaminu, turinčiais stiprių antioksidantinių savybių;
C vitaminu, stiprinančiu organizmo imunitetą;
mineralais: kaliu, fosforu, kalciu, magniu;
mikro ir makro elementais: cinku, geležimi, variu, manganu
Vidutinio dydžio obuolys turi tik 85 kalorijas. Didžioji dalis energijos ateina iš gliucidų, medžiagų, nuolat reikalingų organizmui ir neuronų („smegenų plytų“) kuro. Organizmas lėtai įsisavina gliucidus ir taip jaučiamas nuolatinis sotumo jausmas. Be to, obuoliui, susidedančiam iš 85 procentų vandens, būdingas ypatingas diuretinis (šlapimą varantis) poveikis.

Politikoje dažnai į moterį žiūrima kaip į vyrą.
“Lietuvos rytas” 2001 11 17

Politikai savęs neskriaudžia skirdamiesi algas. Baltijos tyrimų pateiktoje išvadoje matyti, jog kuo didesnės žmogaus pajamos, tuo politiko profesija jam atrodo vyriškesnė, tuo tarpu mažesnių pajamų žmonės mano, jog politika vienodai tinka abiem lytims. Todėl tikslesnis būtų pasakymas, jog politikai į moteris žiūri kaip į vyrą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 15-74 m. amžiaus gyventojams, sprendžiant balsuoti už konkretų politiką/politikę, svarbiausi yra šie veiksniai: išsimokslinimas, asmeninės savybės ir politinė patirtis. Antrai veiksnių grupei priskiriamas amžius, profesija, partinė priklausomybė. Trečiai: materialinė padėtis ir tautybė. Ketvirtai: šeimyninė padėtis bei išvaizda. Mažiausiai svarbi kandidato lytis.
Dažniau nei kas trečiam (36%) 15-74 m. Lietuvos gyventojui nėra skirtumo, ką rinktis kandidatą vyrą ar kandidatę moterį.
28% respondentų mano, kad šalies valdymas būtų geresnis, jei valdžioje būtų daugiau moterų. 10% respondentų mano, kad šalies valdymas taptų blogesnis.
Respondentų atsakiusių, kad esant daugiau moterų valdžioje valdymas būtų geresnis svariausi argumentai yra šie: moterys labiau įsigilina į esmę, viską apgalvoja; įžvalgesnės, geriau išmano gyvenimą, moka elgtis su pinigais, protingesnės, sąžiningesnės.
Pagrindiniai manančio, kad esant daugiau moterų valdžioje šalies valdymas būtų blogesnis argumentai yra tai, kad moterys per silpnos politikės, vadovaujasi emocijomis ir neturi tam laiko, nes yra pririštos prie šeimos.